Ankstesnė praktinė patirtis, susijusi su pinigais, yra viena iš priežasčių, kodėl Estijoje vaikų finansinio raštingumo lygis yra aukštesnis nei jų bendraamžių kitose Baltijos šalyse, rodo SEB banko atliktas tyrimas.
Jis parodė, kad Estijoje banko sąskaitą turi 87 proc. 7-17 metų amžiaus vaikų. Latvijoje šis rodiklis siekia 73 proc., o Lietuvoje – 72 proc. Be to, Estijoje žymiai daugiau vaikų turi banko kortelę. Jei Lietuvoje banko kortelę turi maždaug pusė vaikų (51 proc.), tai Estijoje ją turi 78 proc. vaikų.
Dauguma vaikų Estijoje (61 proc.) ir Latvijoje (54 proc.) savo pirmąją banko kortelę gauna jau pradinėse klasėse, t. y. būdami 7-10 metų amžiaus. Lietuvoje vaikai banko kortelę gauna daugiausia vėlesniame amžiuje, artėjant paauglystei. Daugiau nei pusė Lietuvos vaikų (55 proc.) kortelę gauna būdami 11-14 metų.
SEB jaunimo padalinio vadovė Estijoje Viktorija Tkač pažymėjo, kad Estija išsiskiria tuo, kaip anksti čia vaikai pripratinami prie skaitmeninių pinigų.
„Ankstyvas vaiko susipažinimas su banko kortele ir sąskaita rodo ne tik skaitmeninius įpročius, bet ir tėvų pasirengimą perduoti jam atsakomybę už pinigų tvarkymą. Ši patirtis atsispindi ir finansinio raštingumo rodikliuose. Ankstesni tyrimai patvirtina, kad Estijos jaunimas yra labiau susipažinęs su finansiniais klausimais nei jų pietiniai kaimynai, taip pat aktyviau taupo ir investuoja“, – sakė V. Tkač.
Tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad kalbant apie vaikų finansų kontrolę, vyrauja liberalus požiūris. Su banko kortelės atsiradimu auga ir vaikų savarankiškumas, o tai reikalauja iš tėvų kontrolės ir patarimų. Estijoje ir Latvijoje požiūris į vaikų finansų kontrolę yra labai panašus: tik apie ketvirtadalis tėvų nuolat tikrina vaiko sąskaitą, 50 proc. tai daro kartais, o 27 proc. apskritai neseka, kaip vaikas leidžia pinigus.
Tuo tarpu Lietuvoje padėtis yra žymiai kontrastingesnė. Viena vertus, ten yra daugiau tėvų, kurie nuolat stebi vaiko finansus (30 proc.), tačiau, kita vertus, pastebimai didesnis skaičius tų, kurie to nedaro visiškai (37 proc.). Kartkartėmis išlaidas tikrina 34 proc. tėvų.
„Pinigų skaitmeninimo eroje vaikų savarankiškumas reiškia ne kontrolės praradimą, o greičiau jos transformaciją. Kasdienius sprendimus daugiausia priima vaikas, tačiau tėvai tuo pačiu turi geresnį situacijos vaizdą ir galimybę jį nukreipti tam tikra linkme. Tuo pačiu metu atrodo, kad tėvai Baltijos šalyse finansiniais klausimais daugiausia laikosi subalansuoto požiūrio, ir tik nedaugelis kontroliuoja kiekvieną vaiko išlaidų kategoriją“, – pažymėjo V. Tkač.
Tyrimą SEB užsakymu atliko „Norstat“. Apklausoje kiekvienoje iš trijų šalių dalyvavo po 1 000 tėvų, auginančių 7–17 metų vaikus.
