Apie rašytoją, profesorių Vincą Mykolaitį-Putiną dažniausiai kalbama kaip apie vieną svarbiausių lietuvių literatūros klasikų, tačiau mažiau žinoma apie jo paties kasdienybę. Dalį jos atveria nedidelis sąsiuvinis su kukliu užrašu ant viršelio – „Vaistai. Medicina“. Šie užrašai priklausė Emilijai Kvedaraitei-Mykolaitienei, profesoriaus žmonai, kuri daug metų rūpinosi ne tik savo vyro, bet ir jų globotinių sveikata, rašoma „Vilniaus literatūros miesto“ parengtoje publikacijoje.
Šį ir daugelį kitų archyvinių dokumentų išsaugojo Mykolaičių globotinis Vytautas Balčiūnas, su profesoriaus šeima gyvenęs du dešimtmečius, ir jo žmona, vertėja Irena Balčiūnienė.
E. Mykolaitienės užrašuose atsiskleidžia Mykolaičių šeimos kasdienybė ir rūpinimasis sveikata: čia greta gydytojų skiriamų vaistų vietos rado ir liaudiškos gydymo priemonės. E. Mykolaitienė tikėjo, kad jos gali sustiprinti organizmą, palengvinti ligų simptomus ar pagreitinti sveikimą.
Tepalas nuo sąnarių, kaulų ir raumenų skausmų
Vienas iš išsamiausiai aprašytų receptų skirtas sąnarių, kaulų ir raumenų skausmams malšinti. E. Mykolaitienė buvo užsirašiusi kelių etapų tepalo gamybos būdą, kuriame naudojami kiaušinis, acto esencija ir sviestas.
Pagal receptą šviežias kiaušinis buvo sumaišomas su acto esencija ir aštuonias dienas laikomas stiklainyje, vėliau į masę įmaišomas ištirpintas sviestas. Paruoštu tepalu skaudamą vietą rekomenduota tepti plonu sluoksniu vieną ar du kartus per dieną, kol skausmas praeis.
E. Mykolaitienė ne tik rinko receptus, bet ir juos vertino, pritaikydavo pagal savo patirtį.
Iš užrašų matyti, kad ypatingas dėmesys buvo skiriamas ne tik pačiam vaistui, bet ir jo naudojimui: perspėjama netepti per storai, nes gali sudirgti oda, o išteptą vietą pridengti, kad nesusiteptų patalynė.
Citrinų, kiaušinių ir konjako mišinys silpniems plaučiams
Plaučių ligos buvo dažnos Mykolaičių giminėje. Profesoriaus dukterėčia Janina Mykolaitytė sirgo plaučių tuberkulioze, todėl šeima ieškojo įvairių būdų jai padėti. Jauna moteris buvo gydoma sanatorijose, vartojo gydytojų skirtus vaistus, o namuose taikytos ir papildomos priemonės – šeima nupirko kvarco lempą, ši lempa iki šiol saugoma Profesorių name. Žinoma, jog ir pats profesorius V. Mykolaitis-Putinas skųsdavosi dažnu kosuliu ir kvėpavimo takų ligomis.
E. Mykolaitienė vyrą ir dukterėčią nuo kvėpavimo takų ligų gydė kiaušinių ir citrinų mišiniu: kiaušiniai užpilami citrinų sultimis ir laikomi tol, kol ištirpsta lukštai, vėliau masė perkošiama, sumaišoma su cukrumi ir konjaku. Užrašuose prie recepto matyti ir pačios E. Mykolaitienės pastabų. Ji svarstė, kad vietoj cukraus būtų geriau naudoti medų, o citrinų žieveles siūlė susmulkinti ir panaudoti kartu su sultimis. E. Mykolaitienė ne tik rinko receptus, bet ir juos vertino, pritaikydavo pagal savo patirtį.
Nuo peršalimo – pienas su medumi ir soda
Kai V. Mykolaitis-Putinas susirgdavo įprastu rudeniniu peršalimu, jam būdavo paruošiamas gerokai paprastesnis gėrimas.
Į stiklinę karšto pieno E. Mykolaitienė įmaišydavo šaukštelį medaus ir šaukštelį sodos. Šį mišinį profesorius turėdavo išgerti. Tokios ir panašios priemonės buvo perduodamos iš kartos į kartą ir ilgą laiką laikytos viena populiariausių namų pagalbos priemonių peršalus.
Reikia laikytis kad ir dirbtinio optimizmo
Nors didelę gyvenimo dalį E. Mykolaitienė skyrė kitų sveikatai, ji ir pati susidūrė su rimtomis ligomis. Laiškuose moteris rašė apie širdies negalavimus, dažnus priepuolius ir kojų tinimą.
Vis dėlto vienu svarbiausių vaistų ji laikė vidinę laikyseną, nusiteikimą. Laiške Paukšteliams E. Kvedaraitė-Mykolaitienė prisipažino: „Ir aš pati nelabai stiprios sveikatos: įprato mano širdelė streikuoti – gana dažnai kartojasi jos priepuoliai ir kojos patinsta. Ir nežinai, žmogau, kuris iš jų bus Tau lemtingasis. Bet gana sielvartauti, reikia laikytis kartais kad ir dirbtinio optimizmo – paskui įsitraukęs į rolę, pradedi šviesiau žiūrėti.“
E. Mykolaitienė, kasdien susidurdama su ligomis, tikėjo, kad sveikstant svarbūs ne vien vaistai, bet ir gebėjimas neprarasti vilties.
Receptai gauti iš asmeninio Irenos ir Vytauto Balčiūnų archyvo.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
