Buvusi kandidatė į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) direktores Daiva Kabelkė kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją dėl parlamentaro socialdemokrato Dariaus Jakavičiaus išsakytų teiginių apie jos reputaciją.
Ji prašo etikos sargų įvertinti D. Jakavičiaus per birželio 11 dieną plenarinį posėdį pasakytą kalbą.
„Manau, kad Seimo nario D. Jakavičiaus veiksmai ir pareiškimai šiurkščiai pažeidė Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtintus pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, sąžiningumo bei atsakomybės principus“, – kreipimesi į Etikos ir procedūrų komisiją nurodė D. Kabelkė.
Seimui svarstant jos kandidatūrą į LGGRTC direktoriaus pareigas, Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas D. Jakavičius suabejojo kandidatės nepriekaištinga reputacija ir kompetencija.
Jis pareiškė, kad „kyla klausimas, ar tai tikrai asmenybė, kuri gali dirbti su slapta informacija, ar tikrai asmenybė, kuri yra nepriekaištingos reputacijos, ar tikrai asmenybė, kuri gali sutelkti kolektyvą, žinant, kad vis tiktai tai yra ypač jautri bendruomenė. Ir ar tikrai asmenybė, kuri gali atstovauti institucijai tarptautiniu lygmeniu“.
„Per susitikimus ir per jos prisistatymą Seimo posėdžių salėje mes matėme, kad iš tikrųjų asmenybė šiek tiek ir pasimeta istoriniame kontekste, ir maišo datas. Birželio sukilimas, deja, ne 23 dieną, o 14 dieną. Tai rodo, kad vis tiktai kyla net klausimas, ar tai yra asmenybės apsisprendimas, ar politinės aplinkos stūmimas bet kokia kaina žmogų į šį svarbų svarbios institucijos postą. Klausant jos pačios ir matant jos prisistatymą neatrodė, kad tai yra tvirtas apsisprendimas“, – kalbėjo parlamentinės komisijos vadovas.
Pasak D. Kabelkės, nepriekaištinga reputacija jai privaloma ne tik dabartiniame darbe, bet tai buvo ir konkurso į LGGRTC vadovus sąlygose. Jos kandidatūra buvo patikrinta ir atrinkta kaip tinkama.
Rašte Etikos komisijai nurodoma, kad iš jaudulio supainiojus datas, menkinama jos kompetencija, o prielaidomis apie „politinės aplinkos stūmimą“ neigiama profesinė autonomija.
„Pabrėžiu, kad niekada nepriklausiau jokiai politinei partijai ar politinei jėgai, nesu su jomis susijusi jokiais ryšiais, viešais pareiškimais ar agitacine veikla. Todėl šis Seimo nario teiginys yra nepagrįstas jokiais faktiniais duomenimis ir vertintinas kaip nepagrįstų politinės priklausomybės ar išorinio politinio protegavimo prielaidų formavimas, siekiant dirbtinai politizuoti mano kandidatūrą. Šiuo pasisakymu Seimo narys ne šiaip išreiškė politinę nuomonę, bet viešai suformavo nepagrįstą politinės priklausomybės ar išorinio protegavimo naratyvą, tiesiogiai pažeisdamas Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtintą sąžiningumo principą“, – nurodė D. Kabelkė.
Jos teigimu, Seimo nario pasisakymas negali būti vertinamas kaip konstruktyvi parlamentinė kritika ar neutrali politinė diskusija dėl kandidatūros.
„Tai buvo tikslinga, nuosekli ir neigiamą kontekstą formuojanti retorinė konstrukcija. Politikas, puikiai suprasdamas savo, kaip Seimo nario, žodžio svorį bei tiesioginės transliacijos įtaką, žinodamas arba turėdamas pareigą žinoti, kad visi teisiniai bei profesiniai reikalavimai jau buvo oficialiai patikrinti ir patvirtinti, šios aplinkybės savo pasisakyme neatskleidė. Užuot rėmęsis faktais, Seimo narys pasinaudojo manipuliaciniais klausimais ir subjektyviais vertinimais, siekdamas viešai diskredituoti mano asmenį trims esminiais lygmenimis: nepagrįstai kvestionuojant reputacijos, tendencingai menkinant profesinę kompetenciją ir, svarbiausia, skleidžiant tikrovės neatitinkančias prielaidas apie mano tariamą politinę priklausomybę“, – rašo buvusi kandidatė.
Ji atkreipė dėmesį, jog Seimo nario teiginius pacitavus žiniasklaidai, buvo padaryta negrįžtama įtaka visuomenės nuomonei apie jos tinkamumą dirbti valstybės tarnyboje.
D. Kabelkės teigimu, ji šiuo metu eina Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo apsaugos skyriaus vedėjos pareigas, todėl D. Jakavičiaus pasisakymas veikia ne tik jos asmeninę, bet ir dalykinę reputaciją.
Ji prašo Etikos komisijos įpareigoti Seimo narį Seimo posėdžio metu bei per oficialius Seimo informacinius kanalus atsiprašyti ir aiškiai pareikšti, kad birželio 11 dieną posėdyje išsakyti teiginiai dėl jos politinės priklausomybės neturi jokio faktinio pagrindo, o nepriekaištinga reputacija bei atitikimas teisės aktų reikalavimams, leidžiantiems dirbti su slapta informacija, nėra kvestionuojami.
D. Jakavičius savo ruožtu teigia, jog keldamas klausimą dėl kandidatės reputacijos neturėjęs galvoje, kad ji neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų dėl nepriekaištingos reputacijos ir darbo su įslaptinta informacija.
Seimo narys tvirtina kalbėjęs apie LGGRTC direktoriui keliamus įstatymo reikalavimus.
„Pasisakydamas vertinau kandidatūrą platesniame institucijos vadovui keliamų reikalavimų, visuomenės lūkesčių ir pačios institucijos veiklos jautrumo kontekste, todėl nesutinku su Jūsų rašte pateiktu vertinimu, esą mano pasisakymas sukėlė Jums reputacinę žalą ar buvo grindžiamas siekiu viešai suabejoti Jūsų asmeniu“, – atsiliepime į skundą teigė D. Jakavičius.
Jis priminė, kad dėl jo pasisakymo į etikos sargus jau buvo kreipęsis Seimo narys liberalas Eugenijus Gentvilas, ir komisija nutarė tyrimo nepradėti.
Pagal įstatymą LGGRTC vadovą skiria ir atleidžia Seimas, o jo kandidatūrą atrenka nepriklausoma šio centro taryba.
BNS rašė, kad taryba balandį į centro vadovus atrinko komunikacijos ir informacijos mokslų daktarės, istorikės D. Kabelkės kandidatūrą. Tačiau Seimas jai nepritarė, daugiausia priekaištų išsakius dėl per menko srities išmanymo, autoriteto stokos.
Dabar Genocido centrui vadovauja istorikas Arūnas Bubnys, kurio kadencija baigėsi balandį, bet jis eina pareigas, kol nepaskirtas naujas direktorius.
LGGRTC vykdo totalitarinių režimų, okupacijų Lietuvos teritorijoje ir prieš Lietuvos gyventojus įvykdytų nusikaltimų įvertinimą pasitelkiant mokslinius ir taikomuosius tyrimus, jų sklaidą, įamžinimą.
