Pačioje Vilniaus širdyje, šalia Lukiškių aikštės, esanti Kražių kolonija – vienas pirmųjų miesto mikrorajonų, statytų daugiau nei prieš šimtą metų, filantropo Juozapo Montvilos užsakymu. Nedidelis kvartalas iki šiol išlaikė senojo Vilniaus dvasią: tylūs kiemeliai, puošnūs fasadai ir namai, kurie slepia čia gyvenusios inteligentijos paslaptis. Šiandien vienas iš kolonijos perlų išgyvena tikrą atgimimą: sovietmečiu išdarkytas ir į mažus butus padalytas namas buvo atkurtas beveik nuo pamatų.
Pasidairyti po sostinėje esantį išskirtinį būstą galite čia:
Nauja būsto savininkė verslininkė Inga Malinauskienė drauge su vyru šešerius metus stengėsi, kad griuvena virtęs architektūros perlas vėl sužibėtų. Šeimininkų dėka Kražių kolonija tapo valstybės saugomu objektu, čia restauruoti autentiški laiptai, originalūs turėklai, šimtametis parketas, lubų lipdiniai, marmurinės palangės.
Tačiau svarbiausia jiems buvo ne sukurti prabangą, o išsaugoti namo charakterį ir autentiškumą.
„Pagrindinis namų aukštas yra įsikūręs šiek tiek aukščiau nei už lango esanti gatvė, tai – svečių priėmimo kambarys. Senovėje tai buvo pagrindinė erdvė pasitikti svečius, aptarti verslo reikalus. Interjere yra ir klasicizmo ir neorenesanso motyvų, ornamentų, lipdinių, kurie sukuria saugumo jausmą.
Grindys namuose yra autentiškos, jų raštas nematytas. Namų centre įspūdį daro tūkstančius metų skaičiuojančios medienos stalas“, – apie išskirtinį būstą pasakoja LRT.lt laidos „Interjero terjeras“ vedėjas Dovas Serapinas.
Namo plotas beveik 350 kvadratinių metrų, tačiau jame – vos du miegamieji. Tai to meto inteligentijos gyvenimo filosofija – vilų prabanga buvo ne kambarių skaičius, o erdvė ir šviesa.
Virtuvė čia įrengta cokolyje – taip buvo įprasta turtinguose namuose, kur maisto gamyba vykdavo atskirai nuo valgymo ir svečių priėmimo.
Pirmasis aukštas – reprezentacinis: kupinas dekoro, meno, šviesos ir istorinių detalių. Antrasis – skirtas šeimininkų ramybei ir kasdienybei. O trečiajame netikėtas kontrastas – moderni ir šiuolaikiška svečių erdvė.
„Valgomajame atskirame kampelyje yra įrengta tarpinė vieta paruošti arbatą, pašildyti maistą, matomas ir langas, pro kurį maistas būdavo patiekiamas prie stalo sėdintiems svečiams. Tikroji virtuvė įsikūrusi cokoliniame aukšte.
Virtuvės stilistika puikiai slepia modernią buitinę techniką – gartraukį, viryklę, orkaitę, šaldytuvą“, – teigia interjero dizaineris D. Serapinas.
Nors šie namai alsuoja gyva istorija, jie visiškai pritaikyti šiandienos žmogui. Po restauruotomis lubomis paslėptos modernios vėdinimo sistemos, po autentišku parketu įrengtas grindinis šildymas, o šiuolaikinės technologijos integruotos taip subtiliai, kad lieka beveik nepastebimos.
Istorinė architektūra tampa fonu šiuolaikiniam menui bei dizainui ir leidžia patirti namų, turinčių atmintį, jausmą.
„Miegamasis yra labai didelis, langus jame slepia Rytų šalis primenančios medinės žaliuzės. Gero miegamojo sintezėje turėtų būti vonios kambarys ir garderobinė – šis miegamasis turi viską. Spintą puošia ir modernus sprendimas – įėjimą galime užverti slankiojančiomis durimis.
Vonios kambaryje mane nustebino medis duše, nežinojau, kad tai yra įmanoma“, – stebisi D. Serapinas.
