Lietuvos oro uostų (LTOU) vadovo pareigas paliekantis Simonas Bartkus sako, kad pastarosios Vyriausybės prioritetą susisiekimo sektoriuje teikė kelių infrastruktūros, o ne aviacijos finansavimui. Pasak jo, ateityje šalies oro uostų konkurencingumą sparčiau didintų LTOU strategijos išgryninimas ir didesnės valstybės investicijos į saugumą.
„Manau, kad pastarųjų dviejų Vyriausybių aiškiai komunikuojamas tikslas yra tai, kad keliai yra prioritetas būtent susisiekimo sektoriuje. Ar mes, kaip aviacijos sektoriaus atstovai, tą jaučiame? Turbūt galime pasakyti taip, kažkiek šioje vietoje jaučiame. Bet vėlgi, ar prioritetų reikia? Turbūt prioritetų reikia. Tai mes turbūt su pastarosiomis dviem Vyriausybėmis labiau judėjome būtent su projektais, kuriuos galime daryti iš savęs, galbūt labiau be valstybės biudžeto lėšų ar kitos pagalbos“, – interviu Eltai sakė S. Bartkus.
Pasak jo, didžioji dalis investicinių projektų, pavyzdžiui, Vilniaus oro uosto (VNO) naujo išvykimo terminalo statyba, senojo VNO atvykimo terminalo rekonstrukcija vykdoma įmonės ir skolintomis lėšomis.
Anot S. Bartkaus, dabar įmonei tenka derinti tris skirtingus prioritetus, reikalaujančius daug resursų, todėl ateityje svarbu išgryninti šalies oro uostų strategiją. Jo teigimu, didelį proveržį LTOU galėtų daryti valstybės sprendimas įmonę atleisti nuo dividendų mokėjimo arba didesnės valstybės investicijos.
„Palinkėčiau ateityje gal ir pačią oro uostų strategiją gryninti, kas yra pagrindinis veiklos prioritetas, nes dabar mes bandėme subalansuoti dalykus, kur jautėme, kad visur geras negali būti. Iš įmonės reikalaujama ir vykdyti investicijas, tai reiškia plėsti ir atnaujinti infrastruktūrą, ir vykdyti skrydžių plėtrą, kas iš savęs yra tikrai nemažai resursų reikalaujantis dalykas, ir dar valstybei mokėti dividendus“, – kalbėjo įmonės generalinis direktorius.
„Tai (situacija – ELTA), kur bandai suktis tarp trijų prioritetų. Manau, kad išgryninus ir, tarkime, ar įmonę atleidus nuo dividendų, ar galbūt į tam tikras investicijas nukreipus ir kažkokias biudžeto lėšas, būtų galima didesnį ir greitesnį proveržį padaryti visai Lietuvos aviacijai“, – pridūrė jis.
Linki, kad aviacija būtų naujos Vyriausybės prioritetų lentynoje
S. Bartkus sakė norintis, kad aviacija ateityje būtų Vyriausybės prioritetų lentynoje ir sulauktų valstybės investicijų į saugumą. Antraip, pasak jo, jei augančias investicijas įmonė finansuos vidiniais resursais, ateityje jos galės didinti rinkliavas, kurios kels iššūkių išlaikyti tiek vežėjus, tiek keleivių srautą.
„Iš tikrųjų palinkėčiau, norėčiau, kad aviacija būtų vienokioje ar kitokioje prioritetų lentynoje. Prioritetai turbūt labiausiai pasimato skirstant valstybės biudžeto lėšas arba europinių fondų lėšas. Aš manau, kad teisinga būtų tam tikras, ypač investicijas į saugumą, tikrai labiau finansuoti viešaisiais pinigais. Todėl, manau, tai yra ypač svarbu ateityje, žiūrint ir į oro uostų konkurencingumą regione, nes beveik visos mūsų kaimynės tokius dalykus daro“, – kalbėjo S. Bartkus.
„Mes suprantame, kad už investicijas, kurias įmonė daro savo lėšomis, susimoka keleiviai ir aviakompanijos, tai reiškia – oro uosto naudotojai. Poreikis investuoti tikrai bus didelis – tą girdime ir matome, kad neišvengiamai tam tikras saugumo investicijas daryti reikės, jos anksčiau ar vėliau taps oro uosto rinkliavomis. Dėl rinkliavų tikėtina, kad galbūt gali kai kurie vežėjai trauktis arba pakilusios bilietų kainos atbaidys dalį keleivių“, – pridūrė jis.
Nors, S. Bartkaus teigimu, įstatyminis reguliavimas gali riboti valstybės pagalbos teikimą, tačiau investicijos į saugumo priemonių plėtrą, anot jo, padėtų tiek oro uostų veiklos vystymui, tiek konkurencingumui.
„Aviacijos verslas ir aviacijos veikla yra tikrai griežtai reglamentuota, tarkime, Europos Sąjungos reguliavimas ir kiti teisės aktai neleidžia valstybės pagalbos teikti, ji yra apribota ir panašiai. Bet, tarkime, investicijos į saugumą, saugumo priemonių didinimą, jei jos ateitų iš valstybės, tikrai padėtų oro uostų veiklai ir oro uostų konkurencingumui ateityje“, – aiškino jis.
S. Bartkaus teigimu, preliminariais duomenimis, kasmet investicijoms, nukreiptoms į saugumą, iš investicijų programos yra išleidžiama maždaug 5–6 mln. eurų.
Kovą pranešta, kad dabartinis LTOU vadovas S. Bartkus pareigas palieka abiejų šalių sutarimu. Po dviejų savaičių Susisiekimo ministerija pranešė apie sprendimą formuoti ir naują valdybą.
S. Bartkus pareigas paliks nuo liepos 3 d., nuo tada laikinai generalinės direktorės pareigas eis įmonės komercijos departamento direktorė Gintarė Norvilaitė-Tautevičė. Tuo metu LTOU valdyba darbą baigė birželio 17 d.
Kaip skelbia LTOU, naująjį įmonės generalinį direktorių išrinks naujai suformuota įmonės valdyba, kuri, kaip planuojama, darbus pradės rugpjūtį. Įmonės valdybos formavimą kuruoja Susisiekimo ministerija.
Iš Taminsko – kritika LTOU: mažiau lėšų skirkit viešiesiems ryšiams, daugiau liks saugumui
Laikinasis susisiekimo ministras Juras Taminskas sako, kad Lietuvos oro uostai (LTOU) šiuo metu netinkamai valdo finansus, ir ragina būsimąjį valstybinės bendrovės vadovą daugiau lėšų skirti ne marketingui, o saugumo oro uostuose užtikrinimui.
„Mano manymu, dabar finansai nėra tinkamai valdomi ir (…) nėra paskirstomi į tas sritis, į kurias būtina juos paskirstyti, tokias kaip saugumas ir tvarumas“, – Eltai ketvirtadienį sakė laikinasis ministras.
Tuo metu interviu Eltai pareigas paliekantis LTOU vadovas Simonas Bartkus teigė, kad pastarosios Vyriausybės prioritetą susisiekimo sektoriuje teikė kelių infrastruktūros, o ne aviacijos finansavimui.
Todėl, pasak jo, ateityje reikėtų geriau išgryninti šalies oro uostų strategiją ir didinti valstybės investicijas į saugumą.
„Labai iš tikrųjų negražu sakyti, kad trūksta finansavimo saugumui, kai oro uostai skiria milžiniškas sumas marketingui – viešiesiems ryšiams mažiau skirkim ir bus daugiau pinigų oro uostų saugumui“, – teigė J. Taminskas.
„Oro uostai privalo tinkamai valdyti savo biudžetą, kiekviena įmonė, strateginė įmonė privalo racionaliai naudoti lėšas. (…) Saugumas yra numeris vienas ir tikrai turi pakankamai oro uostai finansų, kad juos galėtų paskirstyti ten, kur juos reikia paskirstyti. Šiai dienai saugumas yra prioritetas, (…) vadinasi, reikia (…) sumažinti minkštųjų projektų apimtį ir skirti kietiesiems projektams“, – tikino jis.
Laikinojo ministro teigimu, naujasis LTOU generalinis direktorius prioritetą turės teikti ne tik oro uostų saugumui, bet ir tvarumui bei aplinkosaugai, skrydžių krypčių išlaikymui.
„Ne vieną kartą įgarsinau, (…) į ką ypatingai reikia atkreipti dėmesį (naujai vadovybei – ELTA) ir ko iki šios dienos trūko – tai pirmiausia saugumas. Mes patys matėme, susidūrėme ir pamatėme, kaip buvo reaguojama, kai dronas įskrido į Lietuvą, (…) kaip nebuvo pasiruošę oro uostai. Tai aš jau seniai kartojau, diena iš dienos, kad jie į tai turi dėti dėmesį, kaip ir į antidroninių sistemų vystymą oro uostuose“, – aiškino J. Taminskas.
„Antra dedamoji, kuri yra labai svarbi, yra tvarumas – tai susideda iš kelių dalių, tai yra ir skrydžių tvarumas. Tai reiškia ne tik, kad turi pritraukti skrydžius, kas savaime suprantama ir būtina, bet juos reikia ir išlaikyti. Negali būti taip, kad skrydis atėjo, mes turime kryptį, džiaugiamės, pasitinkame lėktuvą, (…) o vėliau po 3 mėnesių ar po pusmečio aviakompanija nutraukia tuos skrydžius, neišlaikome mes tvarių krypčių tvariai ilgą laiką ir tai nėra sveika. Be kita ko, tvarumas yra ir gamtosauga“, – pažymėjo jis.
Apie tai, kad abiejų šalių sutarimu palieka pareigas, S. Bartkus pranešė kovą, po poros savaičių Susisiekimo ministerija pranešė ir apie sprendimą formuoti ir naują valdybą, kuri darbus turėtų pradėti rugpjūtį.
Laikinai LTOU vadovaus įmonės komercijos departamento direktorė Gintarė Norvilaitė-Tautevičė, naująjį vadovą išrinks naujai suformuota valdyba – šį procesą kuruoja ministerija.
