Į LRT GIRDI kreipėsi klausytoja, kuri sako pastebėjusi, kad tų pačių prekių kainos to paties tinklo prekybos centruose Lietuvoje ir užsienyje yra skirtingos. Moteris svarsto, ar šiuo klausimu nėra vykdoma kokia nors užslėpta politika. Tuo metu ekspertai aiškina, kad nevienodas prekių kainas skirtingose šalyse lemia ne vienas veiksnys, tarp jų – ir toje šalyje įvesti mokesčiai, rinkos dydis ir kainodaros principai.
„Viename iš prekybos centrų dažniausiai apsiperkame ir ten būna tikrai kas savaitinis vis skirtingų įrankių pasirinkimas. Na, ir ką mes pastebėjome: atsiverčiame tuos pačius savaitinius katalogus – Lietuvoje tas įrankis kainuoja 40 [eurų], o Vokietijoje tas pats įrankis kainuoja 35 [eurus] su centais, be to, dar pridėtas papildomas įrankis, kuris tikriausiai taip pat turi savo vertę“, – LRT RADIJUI pasakoja Deimantė iš Vilniaus.
Kaip įrodymą, kad kainos skiriasi, sostinės gyventoja pateikia to paties prekybos tinklo reklamą Lietuvoje ir Vokietijoje. Moteris stebisi, kodėl šiose šalyse to paties įrankio kaina taip ženkliai skiriasi – juk jo pagaminimas ir parametrai yra tokie patys. Tokių kuriozų Deimantė sako pastebėjusi jau ne vieną.
„Kažkaip jau supratau, kad čia kažkokia yra paslėpta politika ar dar kažkas. Norėčiau tikrai išsiaiškinti, kodėl taip yra, kodėl mes Europoje negauname tų pačių kainų iš to paties prekybos centro“, – piktinasi į LRT GIRDI besikreipusi vilnietė.
Į klausytojos užduodamus klausimus atsako prekybos tinklo „Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė. Jos teigimu, tos pačios prekės kainos šalyse varijuoja priklausomai nuo tos šalies rinkos dydžio ir įvestų mokesčių.
„Iš tikrųjų, prekių kaina tarp šalių gali skirtis dėl daugybės veiksnių, darančių įtaką pardavimo kainai. Tai, pavyzdžiui, yra kiekvienos šalies mokestinė, konkurencinė aplinka, pridėtinės vertės mokestis (PVM), akcizai, geografinė lokacija ir kiti veiksniai. Jei dėl šalies dydžio ar mažesnės produkto paklausos yra užsakomas mažesnis produkto kiekis, tai natūralu, kad tai veikia ir galutinę kainą rinkoje“, – LRT RADIJUI dėsto L. Skersytė.
Kainas stebinčio portalo Pricer.lt įkūrėjas Arūnas Vizickas savo ruožtu priduria, kad nevienodas prekių kainas skirtingose šalyse lemia ir kainodaros politika bei konkurencija tarp prekybininkų.
„Lietuvoje yra taikoma tokia kainodara, kada yra užkeltos kainos ir nuo jų daromos nuolaidos. Tai čia yra dažniausiai pasitaikanti situacija. Ir kai mes lyginame būtent tas užkeltas kainas, tai mes matome tokį efektą, kad Lietuvoje esančios kainos yra brangesnės negu Vokietijoje, Britanijoje, Švedijoje, jau nekalbu apie Lenkiją.
Kiekvienoje šalyje kainodara nustatoma individualiai pagal konkurencijos lygį. Pavyzdžiui, yra palyginamas kažkoks produktas arba prekė su rinkoje esančiais analogais ir tada kaina nustatoma ne vienoda visoms šalims, o ji gali būti, pavyzdžiui, brangesnė, nes yra mažesnė konkurencija arba konkurentai laiko aukštesnes kainas“, – kalba A. Vizickas.
Pricer.lt vadovo teigimu, kokia galutinė prekės kaina pasiūloma šalyje, iš esmės yra „tos įmonės vadovų, vadybininkų sąžinės reikalas“. Visgi pirkėjai, nesutinkantys su esama kaina, visuomet turi pasirinkimą.
„Vienintelis dalykas, ką turi vartotojas, – tai iš principo balsuoti pinigais. Jeigu kaina yra per aukšta, na, jis gali tos prekės tiesiog nepirkti ir ieškoti kitų alternatyvų“, – pataria pašnekovas.
Viso reportažo klausykitės LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše.
Parengė Aistė Turčinavičiūtė.
