Sausis – puikus metas pradėti planuoti šių metų atostogas. Finansiškai palankiausias mėnuo atostogauti šiemet bus kovas, o pasirinkusiems balandį atostoginių suma kartu su darbo užmokesčiu gali būti mažesnė nei jūsų atlyginimas darbo sutartyje.
Lietuvoje dirbančiam asmeniui per kasmetines apmokamas atostogas mokamas ne darbo užmokestis, bet atostoginiai.
Dėl jų apskaičiavimo tvarkos atostoginių dydis ir darbo užmokestis retai kada sutampa. Žmogui išmokama atostoginių suma gali būti mažesnė arba didesnė negu jo realus mėnesinis darbo užmokestis, todėl pasirinkus tinkamą mėnesį atostogauti galima išlošti net keliasdešimt eurų arba daugiau (priklauso nuo atlyginimo dydžio ir atostogų trukmės), o pasirinkus netinkamą – patirti nuostolių.
Laikotarpis, iš kurio skaičiuojami atostoginiai, yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai prieš atostogas. Pavyzdžiui, jei atostogauti eisite šių metų vasarį, tai atostoginiai bus skaičiuojami atsižvelgiant į vidutinį dienos darbo užmokestį 2022 m. lapkritį ir gruodį ir 2023 m. sausį.
Kadangi įprastai atostogaujame trumpiau nei mėnesį, norint apskaičiuoti, kokio dydžio atostoginius gausime už vieną atostogų dieną, mėnesinį darbo užmokestį reikia paversti į dieninį. O jis kinta, priklausomai nuo to, kiek darbo dienų yra per mėnesį.
Pavyzdžiui, žmogaus atlyginimas popieriuje siekia 1500 eurų. 2023 m. sausio mėnesį yra 22 darbo dienos (jei dirbama 5 d. d. per savaitę). Vadinasi, per vieną darbo dieną darbuotojas uždirbs 68,18 euro. Vasario mėnesį darbo dienų yra 19, o per dieną žmogus uždirbs jau 78,95 euro. Kuo mėnesyje mažiau darbo dienų, tuo dienos atlyginimas bus didesnis.
Vadinasi, prieš einant atostogauti reikia rasti 3 prieš atostogas einančius mėnesius, kur darbo dienų skaičius būtų mažiausias. Taip jums išmokėtų atostoginių suma bus pati didžiausia.
Pasirinkę gegužę išloš daugiausiai
Finansiškai palankiausias metas atostogauti 2023 m. bus kovą. Šį mėnesį 10 darbo dienų pasirinkęs atostogauti žmogus, kurio atlyginimas popieriuje siekia 1500 eurų, iš viso per mėnesį popieriuje uždirbs 1574 eurus.
Antras pagal palankumą mėnuo atostogauti – gegužė, kada darbo užmokestis atostogaujant 10 darbo dienų kartu su atostoginiais sieks 1556 eurus (jei atlyginimas popieriuje 1500 eurų).
Tarp vasaros mėnesių palankiausia atostogauti bus birželį ir rugpjūtį. Ilsėdamiesi šiuos mėnesiais gausite 1521 eurų darbo užmokesčio.
Pats nepalankiausias metas atostogoms 2023 m. – balandis. Jei šį mėnesį nuspręsite išeiti pailsėti 10 darbo dienų, mėnesinis jūsų atlygis su atostoginiais bus beveik 100 eurų mažesnis ir sieks 1414 eurų (jei atlyginimas popieriuje 1500 eurų).
Taip yra todėl, kad prieš balandį einantys mėnesiais turi daug darbo dienų, todėl atlyginimas, perskaičiuotas į dieninį, yra mažesnis.
Gavus premiją naudingesni gali būti ir kiti mėnesiai
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė atkreipia dėmesį, kad minimi mėnesiai, kada labiausiai apsimoka atostogauti, tinka tik tiems, kurie gauna pastovų darbo užmokestį.
Tiems, kas gauna priedų, ar kam pradėtas mokėti didesnis atlyginimas, atostogauti gali labiau apsimokėti ir kitu metu.
Pavyzdžiui, atostogauti pirmus šių metų 3 mėnesius nerekomenduojama tiems, kurie nuo sausio 1 d. sulaukė atlyginimo pakėlimo. Jei tokie asmenys išeis atostogauti sausį, jų atostoginių suma bus skaičiuojama iš praėjusių metų spalio, lapkričio ir gruodžio, kai atlyginimas buvo mažesnis.
Tačiau ši taisyklė negalioja tiems, kurie praėjusiais metais uždirbo mažiau nei dabar esantis minimalus darbo užmokestis – 840 eurų. Jiems atostoginių suma bus skaičiuojama nuo jų mažesnio darbo užmokesčio, tačiau vėliau padidinta iki dabartinio minimumo.
„Jeigu jūsų alga praėjusiais metais buvo artima minimaliai, siekė iki 840 eurų ir dabar padidėjo iki šios sumos, tai atostoginiai vis tiek negali būti kaip praėjusių metų minimali alga, pagal Darbo kodeksą jie turi būti pritempti iki šių metų minimalios algos. Todėl žmonės, kurių atlyginimas praėjusiais metais nesiekė šių metų minimumo, gali nors ir dabar eiti drąsiai atostogauti, nes jų atostoginiai bus padidinti iki minimalios algos dydžio“, – pataria D. Čibirienė.
Jeigu žmogus gauna mėnesinį priedą už pasiektus rezultatus, jis bus pridėtas skaičiuojant atostoginių sumą ateinančius 3 mėnesius. Tačiau, jei žmogus gavo priedą prie atlyginimo ne už pasiektus rezultatus, pavyzdžiui, už šventinį laikotarpį, skatinamąją premiją, tokie priedai prie atostoginių skaičiuojami nėra.
„Be to, verta atkreipti dėmesį, jei žmogus gavo metinę premiją už 2022 m. pasiektus rezultatus, ji galios skaičiuojant atostoginius 12 mėnesių po jos paskelbimo. Tačiau nereikia užmiršti, kad prie atostoginių bus skaičiuojama ne visa premijos suma, o tik 25 proc.“, – akcentuoja D. Čibirienė.
Nerimauti dėl atostoginių neturėtų ir tie, kurie 3 mėnesius prieš atostogas turėjo nedarbingumo pažymėjimą, kurio metu mokamas mažesnis atlyginimas. Anot D. Čibirienės, nedarbingumo laikas nėra priskaičiuojamas prie atostoginių.
Dabartinė sistema profsąjungoms tinka, o darbdaviams ne
D. Čibirienė tikina, kad dabartinė atostoginių skaičiavimo tvarka nėra patogi nei darbdaviui, nei darbuotojui.
„Ji yra sudėtinga. Reikia pradėti žiūrėti, kada apsimoka, kada neapsimoka atostogauti. Darbdavys negali susiplanuoti pinigų srautų. Įsivaizduokite, darbdavys priėmė į darbą naują žmogų ir iš pradžių jam moka mažesnį atlyginimą. Darbuotas dirba, tačiau neina atostogauti. Vėliau jam atlyginimas gerokai padidinimas ir jis pradeda imti atostogas. Vadinasi, atostoginiai bus mokami skaičiuojant 3 prieš tai buvusius mėnesius, kai atlyginimas jau buvo padidintas, nors atostogas jis užsidirbo, kai jo atlyginimas dar buvo mažas“, – pavyzdį pateikia D. Čibirienė.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovė Inga Ruginienė tikina, kad dabartinė atostoginių skaičiavimo tvarka veikia puikiai ir nieko keisti nereikia.
„Kažkada Buhalterių asociacija prieštaravo dabartinei sistemai ir teigė, kad darbuotojai piktnaudžiauja, nori daugiau pinigų. Tačiau tikrai darbuotojai nepiktnaudžiauja dabartine sistema, kalnai pinigų ant galvų jiems nekrenta ir galbūt tik vienam kitam pavyksta atostoginių gauti daugiau“, – tikina I. Ruginienė.
Ji taip pat priduria, kad profsąjunga retkarčiais sulaukia darbuotojų skundų dėl kasmetinių atostogų, tačiau jie nėra dažni.
„Pavyzdžiui, neseniai vienas darbdavys išleido įsakymą, kad darbuotojai atostogų gali eiti tik konkrečiais dviem laikotarpiais, kuriuos jis nurodė. Tai prieštarauja Darbo kodeksui, nes jame numatyta, kad atostogos suteikiamos darbuotojo prašymu, o ne tada, kai darbdavys nurodo. Taip, kartais sunku organizuoti darbą, tačiau sausio ir vasario mėnesiais yra sudaromi atostogų grafikai. Darbdavys tikrai negali nurodyti, kad visi darbuotojai turi išeiti rugsėjo pirmą savaitę atostogų, nes įmonei taip patogiau“, – vieną iš atvejų paminėjo I. Ruginienė.
