Paveldėjus turto jo atsisakyti ir perleisti jį kitam asmeniui ne visada gali būti paprasta. Su LRT.lt susisiekusi Rūta pasakoja kartu su seserimi paveldėjusi turtą po tėčio mirties. Paveldėjimą abi moterys norėtų perleisti mamai, tačiau notarė informavo – turto atsisakius jis atitektų ne velionio sutuoktinei, o Rūtos dvimetei dukrai.
Su LRT.lt susisiekusi skaitytoja Rūta pasakoja susidūrusi su gana keblia situacija. Moteris pasakoja, kad prieš pusantro mėnesio mirė jos tėtis. Tvarkydamos su paveldėjimu susijusius reikalus, Rūta su seserimi nutarė, kad priimti tėčio turto jos nenori, juodvi norėtų, kad šis turtas atitektų mamai.
„Mama gali puikiai rūpintis visu turtu – ji sveika ir darbinga moteris. Mes mamai padedame ir padėsime ateityje. Be to, su palikimo priėmimu atsiranda ir papildomų mokesčių bei rūpesčių, jų prisiimti nenorime“, – pasakoja Rūta.
Anot jos, dėl to šeima konsultavosi su notare, tačiau jaučiasi atsimuši į sieną – notarė informavo, kad, Rūtai ir jos seseriai atsisakius turto, dukroms tenkantis tėčio palikimas atitektų Rūtos dukrai, kuriai dar nėra dvejų.
„Mano dukrai sausį bus dveji metai, su vyru pasitarėme, kad tikrai dukrai paveldėjimo nereikia. (...) Notarė teigia, kad, man ir sesei atsisakius paveldėjimo, jis tektų mano dukrai. Jei norime, kad mano dukrai netektų paveldėjimo dalis, tuomet sesuo turi priimti paveldėjimą ir padovanoti paveldėtą turtą mamai. Su šiuo veiksmu atsiranda ne tik mokesčių notarui, Registrų centrui, bet ir laiko sąnaudų, nes notarė dokumentų tvarkyti nesutinka nuotoliu, teigia, kad tai neįmanoma“, – sako Rūta.
Skaitytoja tvirtina nesuprantanti, kodėl dokumentų neįmanoma susitvarkyti nuotoliniu būdu ir kodėl į šį procesą įtraukiami antros eilės paveldėtojai. Šiuo atveju – jos nė dvejų neturinti dukra.
Advokatai patvirtina – notarė viską nurodė teisingai
LRT.lt kalbinti teisininkai teigia, kad situacija gali pasirodyti šiek tiek neįprasta, tačiau būtent tokią tvarką numato teisės aktai, o notarė konsultaciją suteikė kompetentingai.
Kaip nurodo advokatai, remiantis galiojančiais teisės aktais, pirmosios eilės paveldėtojams atsisakius paveldėjimo ar, pavyzdžiui, tais atvejais, kai pirmosios eilės paveldėtojai yra jau mirę, teisė į paveldėjimą pereina kitos eilės paveldėtojams.
Todėl šiuo atveju, jeigu Rūta ir jos sesuo atsisakytų turto, jis atitektų Rūtos dukrai.
Čia taip pat įsijungtų ir kitas mechanizmas, kuriuo stengiamasi apsaugoti nepilnamečių teises.
Dėl šios priežasties susiklosto kiek kebli situacija – jeigu Rūta ir jos sesuo atsisakytų turto, lengva ranka atsisakyti Rūtos dukrai tenkančio turto nebūtų galimybės.
„Ta tvarka saugo jų ir jų vaikų interesus. Visa tai atsiranda dėl to, kad yra didesnė vaiko teisių apsauga. Jeigu šioje istorijoje nebūtų nepilnamečio vaiko, viskas būtų taip, kaip jos nori, ir čia nebūtų jokio sumišimo, bet yra tokia tvarka, kad notarai yra atsakingi už tai, kad patikrintų. Kai asmuo kreipiasi į notarą dėl paveldėjimo, notaras privalo patikrinti, ar nėra nepilnamečių paveldėtojų“, – aiškina advokatas K. Krivka.
Jeigu toks paveldėtojas yra, notaras turi pareigą vaiko atstovus – tėvus arba globėjus – informuoti apie vaiko teisę paveldėti. Apie tai, kad vaikas turi teisę į paveldėjimą, notaras privalo informuoti ir Vaiko teisių apsaugos tarnybą, pažymi advokatas.
Tarnyba savo ruožtu, remdamasi suformuota Aukščiausiojo Teismo praktika, privalo konsultacijomis padėti vaiko atstovui įgyvendinti vaiko paveldėjimo teisę. Tokia tvarka buvo suformuota prieš daugiau nei dešimtmetį ir per šį laiką nesikeitė, nurodo K. Krivka.
Nenorint, kad paveldėjimas atitektų vaikui, privalu kreiptis į teismą
Kaip paaiškina LRT.lt kalbinti ekspertai, jeigu nenorima, kad vaikas priimtų paveldėjimą, dėl to privalu kreiptis į teismą ir gauti tam leidimą. Vis dėlto, pažymi teisininkai, tai gali būti ne taip paprasta – teisme tektų įrodyti, dėl kokių priežasčių nenorima, kad vaikas gautų paveldėjimą, o, net ir nurodžius argumentus, teismas gali priimti sprendimą, kad tėvų ar globėjų atsisakymas priimti paveldėjimą vaiko vardu pažeistų paties vaiko interesus.
„Kad teismas išduotų leidimą nepriimti palikimo – tai labai reti atvejai. Mano praktikoje to nebuvo, nes visada žmonės veržiasi priimti palikimą“, – juokiasi K. Krivka.
Kaip paaiškina advokatai, nors šiuo atveju Rūtos mama, kaip sako pati skaitytoja, yra sveika ir galėtų pati pasirūpinti paveldėjimu, galiojantys teisės aktai neapibrėžia sutuoktinio kaip tiesioginio paveldėtojo. Čia taikoma sutuoktinių paveldėjimo teisė.
Dėl šios priežasties Rūtos mama netampa vienintele turto paveldėtoja mirus vyrui.
Jeigu Rūta su seserimi jokių veiksmų dėl turto paveldėjimo nesiimtų ir mama norėtų palikimą priimti viena, notaras, matydamas, kad tarp antros eilės paveldėtojų yra nepilnametis vaikas, apie tai turėtų informuoti vaiko tėvus ir, kaip minėta, Vaiko teisių apsaugos tarnybą. Nesiėmus jokių veiksmų paveldėjimas neatitektų Rūtos mamai.
Anot teisininkų, bene paprasčiausias būdas yra tas, kurį Rūtai nurodė ir ją konsultavusi notarė, – palikimą turėtų priimti sesuo, neturinti vaikų, ir turtą padovanoti mamai.
„Išimties, kaip padaryti, kad sutuoktinė paveldėtų visą turtą, kad ir kaip kurioziškai beskambėtų, nėra. Išskyrus tai, kad palikimą gali priimti viena iš dukrų. Geriau tai būtų ta, kuri neturi vaikų, nes, jeigu priimtų ta dukra, kuri turi vaikų, ji vėliau to turto mamai taip lengvai negalės perleisti“, – sako Remigijus Rinkevičius.
Jo teigimu, tokiu atveju iš tiesų atsiranda mokesčių notarui, tačiau mokesčių, susijusių su paveldėjimu, pavyzdžiui, gyventojų pajamų mokesčio (GPM), neatsiranda.
„Įstatymo leidėjo mintis yra tokia – kai giminaičiai, artimieji paveldi turtą, neapmokestinti. Jeigu žmogus labai tolimos giminystės linijos arba, liaudiškai tariant, iš gatvės, jam atsiranda šiokia tokia mokestinė našta. Bet tie mokesčiai nėra dideli. Iš praktikos sakyčiau, kad nėra tie mokesčiai tokie, kad lemtų įpėdinio apsisprendimą nepriimti turto vien dėl mokesčių“, – teigia H. Ivanauskas.
Atvykti į vietą nebūtina, bet tuomet privalu įpareigoti kitą
Visi LRT.lt kalbinti teisininkai taip pat pažymi, kad, norint susitvarkyti visus su paveldėjimu susijusius reikalus, visiems paveldėtojams privalu atvykti į paveldimo turto vietą. Šiuo atveju Rūtai ir jos seseriai reikėtų vykti į Marijampolę.
„Turto pirkimo, pardavimo, paveldėjimo ir kiti panašūs veiksmai atliekami asmeniškai paties asmens, jis turi fiziškai atvykti pas notarą, nes šiems veiksmams yra taikoma privalomoji notarinė forma“, – sako R. Rinkevičius.
Teisininkai paaiškina, kad, jeigu asmenys atvykti pas notarą negali, jie gali tai padaryti įpareigoti kitą asmenį, t. y. susirasti atstovą, kad jis įvykdytų jų valią. Tai gali būti tiek artimas žmogus, tiek advokatas.
„Kai kuriais atvejais užtenka kokiam giminaičiui ar pažįstamam žmogui įgaliojimą suteikti, kad jis tvarkytų tuos klausimus pas notarą. Advokatas ar advokato padėjėjas turi galimybę patikrinti registrus, ten galbūt matyti kokių nors neįvykdytų įsipareigojimų. Kai sudėtingesni atvejai, daugiau turto ar daugiau įsipareigojimų, gal net ir rekomenduočiau pasikonsultuoti ir turėti tokį atstovą“, – svarsto H. Ivanauskas.
Vis dėlto svarbu atsiminti, kad tokia atstovavimo teisė neturėtų būti suteikta kuriam nors kitam iš paveldėtojų, nes tai gali sukelti papildomų keblumų.
„Tas, kuris nori išduoti įgaliojimą, turėtų pasirinkti tokį įgaliotinį, kuris nebūtų šiuo atveju nei mama, nei sesė. Jeigu būtų įgaliota mama, ji negalėtų priimti dovanos savo vardu. Įgaliotinis turėtų būti svetimas, trečiasis asmuo“, – paaiškina.
Taip pat labai svarbu atkreipti dėmesį, kokie įgaliojimai asmeniui suteikiami. Ekspertai rekomenduoja dėl įgaliojimų sudarymo pasikonsultuoti su notaru arba teisininku, jeigu įgaliojimai suteikiami ne teisininkui, o kitam fiziniam asmeniui.
