Neringos meras Darius Jasaitis iš savivaldybės perka ilgą laiką nuomotą butą. Vyriausybės įstaigos vadovė, svarstant šį klausimą, buvo atkreipusi tarybos narių dėmesį į ilgą sąrašą žmonių, laukiančių socialinio būsto, ir jų interesus. Savivaldybė sako, kad esą už parduotus nuomojamus butus šiemet gautus pinigus skirs socialiniams būstams įrengti.
D. Jasaitis minėtame bute gyvena 24 metus. Visą šį laiką 23 kvadratinių metrų ploto butą – kambarį su virtuve – jis nuomojasi iš valstybės. Jis aiškina, kad norėjo jį privatizuoti, bet niekas neleido. Prieš porą metų šį butą iš nacionalinio parko perėmė Turto bankas, vėliau Vyriausybės sprendimu tokie butai perduoti savivaldybėms.
„Dabartinė Vyriausybė šį butą perdavė Neringos savivaldybei ir, mano nuostabai, administracija paklausė, ar jūs nenorite šio buto įsigyti, kaip ir dauguma visų kitų“, – LRT TELEVIZIJAI pasakoja meras.
Pirmiausia butus nusipirkti siūloma nuomininkams, taip pasielgta ir šįkart. Turto vertintojai nustatė buto kainą – beveik 66 tūkstančiai eurų. Meras nusprendė butą nusipirkti.
„Į dešinę pusę ką matome – tai mano tėvų turtas. Mano tėvai čia gyvena ir nepirkti šalia tėvų ir, kaip sakyti, buto... Tiesiog esam įkaitai situacijos, beje, priminsiu, kad į šį butą visi įvadai ateina iš tėvo buto. Jis neturi savo nei kanalizacijos, nei vandentiekio, nei elektros skaitliuko ir šiandien ir niekada jo neturėjo“, – tikina meras.
Sandoriui neprieštaravo ir Neringos opozicija: meras nusišalino, 12 tarybos narių balsavo už, vienas prieš, vienas susilaikė.
„Būstas savivaldybės yra parduodamas, žmogus investuoja, ima paskolą ir perka, tai kodėl gi ne? Ne vieną jau tokį butą pardavėme ir aš apskritai netgi skatinčiau tokį dalyką, kad būtų įsigyjama ir svarbiausia, kad tie pinigai būtų panaudoti tinkamai, nes socialinio būsto eilėje turime tikrai ne vieną asmenį“, – teigia Neringos tarybos opozicijos pirmininkė Agnė Jenčauskienė.
Už parduotus nuomojamus butus savivaldybė šiemet gaus 300 tūkstančių eurų, esą jie bus skirti socialiniams būstams įrengti, kurių Neringoje laukia apie 40 asmenų. Tačiau dar labiau trūksta tarnybinių butų – nėra kur apgyvendinti apie šimto Neringai būtinų specialistų. Pasak tarybos narės, Neringos savivaldybė perėmė ne vieną tokį, kaip nuomojamą mero, butą iš Turto banko, tačiau tarybos sprendimu jie parduodami.
„Paskutiniu metu bent jau 2–3 butus kiekvieną tarybos posėdį mes nusprendžiame parduoti ir tie patys žmonės ten gyvena. Tai nėra iš gatvės atėję asmenys, tai 10–15 metų ten gyvenę žmonės, nes mažiausiai turi būti 5 metus nuomojosi tą būstą, kad turėtum teisę jį įsigyti“, – LRT TELEVIZIJAI aiškina A. Jenčauskienė.
Nekilnojamojo turto ekspertai sako, kad apskritai Neringoje būstų rinkos nėra – praktiškai nėra pasiūlos, draudžiamos naujos statybos, nors paklausa milžiniška. Tačiau mero atveju, kai už kvadratinį metrą mokami beveik 3 tūkst. eurų, – tai reali rinkos kaina.
„Aišku, jeigu tai būtų pasitikrinta viešu pardavimu, tai galbūt pati rinka būtų atsakiusi, jeigu valstybės Turto fondas būtų pardavinėjęs kitokiu būdu, o ne politiniu sprendimu perduoti savivaldybei. Būčiau linkęs pasitikėti vertintojais, nors, aišku, pagal bendrą informaciją paėmus, dabar pažiūrėjus internete, mes matytume kainas kiek didesnes, bet tai lemia individualių aplinkybių įvertinimas“, – aiškina nekilnojamojo turto agentūros „Aidila“ direktorius Algimantas Bružas.
Neringoje tiek tarnybinių butų, tiek socialinių būstų klausimas – ne tik opus, bet ir apraizgytas interesų konfliktų. LRT Tyrimų skyriaus skelbtais duomenimis, lėšų socialinių būstų plėtrai esą stokojusi savivaldybė Nidos pakraštyje naujai įrengtus keturis butus išnuomojo ne labiausiai skurstantiesiems, o valdininkams. Kai kurie jų turi kito nekilnojamojo turto gretimose savivaldybėse.
Taip pat skaitykite
Penkiuose namuose Purvynės gatvėje įrengti 4 tarnybiniai butai ir 20 socialinių būstų, bet ir dėl jų būta skandalų: kai kurie butai buvo pernuomoti vasarotojams.
