Dvylikai parlamentarų balsavus Seime prieš Kapčiamiesčio poligono steigimą numatančio įstatymo priėmimą, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako tai siejantis su artėjančiais 2027 metų savivaldos rinkimais.
„Aš manau, kad šioje vietoje yra viskas siejama su 2027 m. artėjančiais rinkimais ir dalis politikų nusprendė Lietuvos saugumo sąskaita politikuoti“, – žurnalistams Seime teigė R. Kaunas.
„Jeigu jūs pasižiūrėtumėte į priešpaskutinį Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdį, kurio metu irgi buvo teigiama, kad atsakymai negauti, informacijos nebuvo. Bet jeigu jūs nuodugniai paklausytumėte visą posėdžio eigą – jūs išgirstumėte, kad tie patys asmenys, kurie sakė, kad kažko negavo, vėliau teigė, kad analizavo dokumentus. Tai jeigu jų negavai, kaip gali kažką analizuoti?“ – svarstė jis.
Ketvirtadienį parlamentas galutinai apsisprendė ir pritarė poligono Kapčiamiestyje steigimui.
Už poligono steigimą Kapčiamiestyje balsavo 105 parlamentarai, 12 pasisakė prieš ir dar 4 susilaikė.
Prieš poligono projektą balsavo 8 „aušriečiai“: Remigijus Žemaitaitis, Tomas Domarkas, Petras Dargis, Aidas Gedvilas, Vytautas Jucius, Daiva Petkevičienė, Mantas Poškus, Lina Šukytė-Korsakė.
4 susilaikiusieji taip pat priklauso „Nemuno aušros“ frakcijai Seime: Kęstutis Bilius, Saulius Bucevičius, Karolis Neimantas ir Tadas Sadauskis.
Tuo metu „aušriečiai“ Robertas Puchovičius, Raimondas Šukys, Daiva Žebelienė, Martynas Gedvilas ir Dainoras Bradauskas pasisakė už poligono steigimą Kapčiamiestyje.
Prieš projektą taip pat balsavo ir 2 Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos (LVŽKŠS) frakcijos Seime atstovai Dainius Gaižauskas bei Valius Ąžuolas.
Projekto nepalaikė ir ne per seniausiai į Mišrią Seimo narių grupę perėję Rimas Jonas Jankūnas ir Ignas Vėgėlė.
Olekas: kolegos balsavo ne prieš poligoną, o prieš tam tikras įstatymo nuostatas
Seimui pritarus Kapčiamiesčio poligono steigimui, parlamento pirmininkas Juozas Olekas tikina, kad prieš šį projektą balsavę koalicijoje esančių frakcijų nariai skeptiškai vertina ne patį poligoną, o tam tikras įstatymo nuostatas.
„Tai yra balsų skaičius, kuris rodo pakankamai vieningą balsavimą. Kolegos, kurie balsavo prieš, kalbėjo, kad jie balsavo ne prieš poligoną, o prieš tam tikras įstatymo nuostatas, kurios apsprendžia įstatymo nuostatas, kurios apskaito atsiskaitymą su savininkais. Visada galima rasti variantų tobulesnių, bet šį kartą nuomonė yra pakankamai vieninga. Kalbėtis su koalicijos partneriais ir su opozicija – visada gerai, kalbėsimės ir toliau“, – žurnalistams Seime teigė J. Olekas.
Kaip skelbta, 8 „aušriečiai“ ir 2 Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos (LVŽKŠS) frakcijos Seime atstovai balsavo „prieš“ Kapčiamiesčio poligono projektą.
Tiesa, po balsavimo Kapčiamiesčio poligono įstatymo projektui prieštaravęs „valstietis“ Dainius Gaižauskas teigė, kad, jo nuomone, buvo sulaužyta koalicinė sutartis. Klausimas, pasak politiko, nebuvo pakankamai išdiskutuotas valdančiųjų gretose.
Savo ruožtu parlamento pirmininkas sako pažeidimų nematantis.
„Visos reikalingos įstatymo normos buvo išlaikytos“, – dėstė J. Olekas.
R. Žemaitaitis: Lietuvoje naujo poligono nereikia
Tiesa, ketvirtadienį Seimas taip pat pritarė Tauragės karinio poligono teritorijos išplėtimui.
Savo ruožtu „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis palaikė siūlymą dėl Tauragės poligono, tačiau balsavo „prieš“ Kapčiamiesčio poligono steigimą.
„Skirtumas labai esminis. Lietuvoje naujo poligono nereikia, reikia plėsti esamus poligonus ir esamų poligonų užimtumą“, – žurnalistams teigė politikas.
Kaip skelbta, ketvirtadienį parlamentas galutinai apsisprendė ir pritarė poligono Kapčiamiestyje steigimui. Už poligono steigimą balsavo 105 parlamentarai, 12 pasisakė prieš ir dar 4 susilaikė.
Kapčiamiesčio poligoną nuspręsta padalinti į dvi funkcines zonas, kurių viena bus skirta manevravimui, o kitoje bus įrengtos kovinio šaudymo šaudyklos. Pasak Krašto apsaugos ministerijos (KAM), šios teritorijos iš viso sudarys 14,6 tūkst. hektarų plotą.
Pagal projektą, maždaug du trečdaliai numatytos teritorijos atliks karinio mokymo funkciją ir bus skirti manevravimui, taktinio judėjimo pratyboms bei administraciniams pastatams. Šioje dalyje iš viso yra 77 sodybos, jų savininkai ar ten įsikūrę verslai galės rinktis – ar pasilikti, ar per 60 mėnesių turtą parduoti valstybei supaprastinta tvarka.
Tuo metu karinio poligono funkciją atliksianti teritorija su kovinio šaudymo zona bus koncentruota vakarinėje poligono dalyje prie Lenkijos sienos, čia iš viso yra 13 sodybų. Į šią dalį patenkantis privatus nekilnojamasis turtas bei verslai bus išperkami vadovaujantis patvirtintu įstatymu. Individualias turto ir verslų vertinimo paslaugas atliks nepriklausomi turto vertintojai.
Gyventojams bus kompensuojama ir neturtinė žala, kuri sieks 45 minimalių mėnesinių atlyginimų (MMA) dydį – 51,8 tūkst. eurų už sodybą.
Mokomojoje poligono teritorijoje esančių sodybų savininkai per penkerius metus galės apsispręsti, ar likti ten gyventi, ar parduoti savo turtą, už šias sodybas taip pat bus atlyginama pagal palankesnį metodą – atkuriamąją arba lyginamąją jų vertę.
Papildomai tokių sodybų savininkai gaus 22 MMA dydžio moralinę kompensaciją – 25,3 tūkst. eurų už neturtinius praradimus.
ELTA primena, kad pernai gruodį Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė sprendimą steigti brigados dydžio Kapčiamiesčio poligoną Lazdijų savivaldybėje. Be to, nuspręsta, kad Tauragėje esančio poligono plotas bus dvigubai didinamas, išplečiant jo teritoriją į Jurbarko savivaldybę.
