Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant svarstyti idėją panaikinti pensijų anuitetų prievolę taip padidinant antrosios pensijų pakopos patrauklumą, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, jog siūlymas reikalauja diskusijų, ir svarsto, ar tokiu atveju valstybė turėtų pridėti skatinamąją įmoką.
„Reikėtų kalbėti, ar verta valstybės tada jau yra parama. Nes valstybės parama rodo, kad valstybei rūpi, jog žmonės kaupia ateičiai, senatvei ir dėl to, kad jie gaus prie pensijos priedą“, – trečiadienį žurnalistams sakė Jūratė Zailskienė.
„Naikinant anuitetą, išsikreipia visa tos antrosios pensijų pakopos esmė ir idėja. Tikrai reikėtų daugiau diskutuoti, ir manau, specialistai įvertins ir aptars, pažiūrėsim, ką mes turėtume daryti“, – pridūrė ministrė.
Ji pakartojo, jog laisvesnės disponavimo sukauptomis lėšomis sąlygos galioja trečiosios pakopos fonduose, todėl anuitetų panaikinimas iškreiptų kaupimo antrojoje pakopoje sistemą.
„Kodėl reikėtų naikinti anuitetą, reikėtų kalbėtis daugiau, nes būtent anuitetas ir yra antrosios pensijos esmė, kad žmogus, sulaukęs pensijos, gautų priedą prie pensijos papildomai“, – aiškino J. Zailskienė.
Kiek anksčiau ministrė teigė nepalaikanti idėjos atsisakyti anuitetų prievolės.
Dabar ji sako, jog reikia išgirsti visus argumentus: „Tikrai reikia kalbėtis, diskutuoti ir išgirsti visus argumentus.“
Vis dėlto, J. Zailskienės teigimu, dažni pokyčiai sistemoje „tikrai yra blogai“ ir didina žmonių nepasitikėjimą, todėl, nuo šių metų liberalizavus sistemą, pokyčių reikėtų vengti.
„Dabar padaryti pakeitimai padarė šitą sistemą lankstesnę, ir mums kaip tik reikėtų dabar labai ramiai dirbti, visiems kalbėti, aiškinti apie investicijų naudą, ir pasitikėjimas antrąja pensijų pakopa tikrai sugrįžtų“, – sakė ministrė.
Pirmąjį ketvirtį visiškai ar iš dalies iš antrosios pensijų pakopos fondų pasitraukusiems žmonėms išmokėjus beveik 3,2 mlrd. eurų, ministrė tikina, jog fonduose liko tiek pinigų, kiek jų buvo 2023 metais, todėl sistema negriuvo.
„Ar kalbėjo tada (2023 metais – BNS), kad fondai neturi galimybių dirbti, veikti? Nekalbėjo. Tai man atrodo, fondai turi galvoti, kaip jie turės dirbti, ir jų čia darbas kalbėti ir įtikinėti naujus žmones, naujus gyventojus ateiti į pensijų pakopą“, – tikino J. Zailskienė.
Anot J. Zailskienės, net ir antrąjį ketvirtį pasitraukus dar 40 proc. visų dalyvių sistema toliau veiks: „Parama bus ta pati, liekantiems sistemoje daugiau pinigų (fondai – BNS) atskaičiuoti negalės už aptarnavimą.“
Kaupdamas antroje pakopoje žmogus įnešta 3 proc. darbo užmokesčio („ant popieriaus“), o valstybė prideda 1,5 proc. užpraėjusių metų vidutinio šalies darbo užmokesčio.
Kaip rašė BNS, G. Nausėda antradienį pareiškė, kad pensijų anuiteto įsigijimas neturėtų būti privalomas, o žmonės turėtų turėti dar daugiau laisvės valdyti savo antros pakopos fonduose sukauptus pinigus.
Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas antradienį teigė, kad nereikia skubėti, o sprendimus priimti tik paaiškėjus, kiek žmonių per dvejus metus pasitrauks iš kaupimo.
Lietuvos bankas BNS teigė, jog tai didintų antros pensijų pakopos patrauklumą, tačiau pažymi, kad konkretūs siūlymai dar nėra parengti ir neaišku, kokie jie galėtų būti.
Šiuo metu pensijų anuitetą įsigyti privaloma, jei antros pakopos pensijų fonde sukaupta ne mažiau kaip 16,8 tūkst. eurų ir norima gauti išmokas, o jei sukaupta suma viršija 64,8 tūkst. eurų – ją viršijanti dalis gali būti išmokama vienkartine išmoka.
Pensijų anuiteto įsigijimą galima ir atsidėti, tokiu atveju sukauptos lėšos lieka pensijų fonde. „Sodros“ duomenimis, dabar anuitetus gauna apie 5 tūkst. žmonių.
BNS rašė, kad pensijų kaupimą per ketvirtį nutraukė apie 550 tūkst. žmonių, arba beveik 40 proc. kaupiančiųjų, tuo metu liko kaupti 875 tūkstančiai. Visiškai ar iš dalies pasitraukusiems žmonėms pervesta beveik 3,2 mlrd. eurų, o „Sodrai“ grįžo apie 1,3 mlrd. eurų.
