Atrodo, kad Lietuvos viešasis sektorius 2025 metais pradėjo taupyti: transportui, komandiruotėms, reprezentacijai ir veiklos viešinimui iš viso išleista 173,9 mln. eurų, t. y. 3 proc. mažiau, nei skirta užpernai. Tarp didžiausių pokyčių – 45 proc. išaugusios Lietuvos kariuomenės išlaidos komandiruotėms, 27 proc. sumažėjęs prezidentūros reprezentacijai skirtas biudžetas, 53 proc. susitraukusi Kultūros ministerijos veiklai viešinti skirta suma.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- AKIS duomenimis, Lietuvos viešojo sektoriaus išlaidos transportui, reprezentacijai ir veiklos viešinimui pernai mažėjo, o komandiruotėms augo.
- Asignavimų valdytojai aiškino, kad pokyčius dažniausiai lėmė objektyvios priežastys. Tarp kalbintųjų išimtis buvo VMVT, kur sutaupyti leido pakeistas patikrinimų modelis.
- E. Norkūno teigimu, šalies viešajame sektoriuje „taupymo geno“ beveik nėra, o kad tai pasikeistų, reiktų motyvuoto Vyriausybės vadovo.
LRT.lt kalbinti asignavimų valdytojai aiškino, kad visus šiuos pokyčius lėmė svarbios priežastys. Savo ruožtu iniciatyvos govstartup.lt autorius Eimantas Norkūnas pastebėjo, kad lėšų poreikis paprastai kinta ne dėl pasikeitusios institucijų strategijos, o tiesiog dėl objektyvių priežasčių.
„Dažniausiai matomas vaizdas viešajame sektoriuje – plaukimas pasroviui, o „taupymo geno“ beveik nėra. Tam yra paprasta priežastis – pinigų daug, o kompetencijų trūksta, tad pinigų švaistymas vyksta į kairę ir į dešinę. Ir kodėl jų nešvaistyti – už tai nėra jokios atsakomybės“, – komentavo jis.
Sutaupyti leido efektyvesnė veikla
Valstybės institucijų biudžeto lėšų naudojimo ir darbo užmokesčio kontrolės posistemio (AKIS) duomenimis, 96 šalies asignavimų valdytojai praėjusiais metais transportui išleido 118,1 mln. eurų, t. y. 6 proc. arba 8 mln. eurų mažiau nei 2024-aisiais.
Tarp patyrusiųjų didžiausias išlaidas buvo Krašto apsaugos (KAM), Vidaus reikalų ir Aplinkos ministerijos. Tuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje (SADM) išlaidos transportui pernai augo net 17 proc. ir pasiekė 1,8 mln. eurų.
Šiemet 41 biudžetinę įstaigą apimančios ministerijos atstovai paaiškino, kad transporto išlaikymo išlaidų augimas susidarė dėl kelių priežasčių.
„Pirma, kai kuriose SADM grupės įstaigose padidėjo nuomojamų automobilių skaičius, nes dalis tarnybinių automobilių buvo nusidėvėję ir nesaugūs eksploatuoti, o funkcijas, tokias kaip darbo inspektorių vykimas į patikrinimus, įstaigos privalėjo užtikrinti.
Antra, dėl 2025 metais įvykusių struktūrinių pokyčių, kurie lėmė transporto išlaikymo išlaidas: kai nuo 2025 m. sausio 2 d. Didvyžių socialinės globos namai, Kalvarijos socialinės globos namai jungimo būdu buvo prijungti prie Marijampolės specialiųjų socialinės globos namų, padidėjo atstumai tarp padalinių, atsirado poreikis papildomų dviejų automobilių, taigi išaugo ir transporto išlaikymo išlaidos“, – dėstoma atsakyme LRT.lt.
Pasak ministerijos, analogiška situacija susidarė ir Priėmimo ir integracijos agentūroje, kai įvykus struktūriniams pokyčiams Pabėgėlių priėmimo centras, perėmus iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pabradės priėmimo centrą, tapo Priėmimo ir integracijos agentūra.
„Taigi kartu perėmė ir papildomas 6 transporto priemones – susidarė gerokai didesnis atstumas tarp Priėmimo ir integracijos agentūros ir jos filialų. Tai išaugino transporto išlaikymo išlaidas.
Galiausiai, nors degalų kainų pokytis per 2024–2025 metus yra nežymus, automobilių nuomos paklausa per 2025 metus išaugo nuo 3 iki 7 proc., tai tiesiogiai paveikė transporto priemonių nuomos kainų augimą. Transporto priemonių draudimo kainų augimas 7 proc. taip pat turėjo įtakos transporto išlaikymo išlaidų augimui“, – paaiškino jie.
Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT) 2025 metais transportui pavyko išleisti mažiau. AKIS duomenimis, sumažėjimas siekė 14 proc., iš viso skirta 558 tūkst. eurų.
Tarnybos atstovai teigė, kad pasiekti tokį rezultatą leido 2024 metais įvykdyta reorganizacija, po kurios įstaiga ypač daug dėmesio skiria veiklos efektyvinimui ir išlaidų mažinimui.
„Tarnyba transporto išlaidas sumažino pereidama prie labiau rizika grįstos kontrolės ir efektyvesnio patikrinimų modelio. Tai reiškia, kad pirmiausia yra vertinama atvejo ar subjekto rizika ir turimi duomenys. Tais atvejais, kai pagal turimą informaciją yra įvertinama, kad atvejis ar subjekto vykdoma veikla nėra itin aukštos rizikos, o fizinis patikrinimas neturės įtakos patikrinimo rezultatui ir nesukurs papildomos patikrinimo vertės, atliekamas administracinis patikrinimas nuotoliniu būdu.
Taip eliminuojamos perteklinės kelionės tarnybiniu transportu, o resursai sutelkiami ten, kur fizinis patikrinimas yra būtinas ir tiesiogiai lemia kontrolės rezultatą. Šis modelis leidžia išlaikyti kontrolės kokybę ir poveikį, kartu racionaliai naudojant tarnybos laiką ir lėšas“, – nurodė VMVT.
E. Norkūnas pagyrė šią tarnybą ir vadino geru pavyzdžiu.
„Esu truputį susipažinęs su situacija, tad žinau, kas ten vyksta: peržiūrimi vienas po kito procesai ir ieškoma būdų, kaip juos supaprastinti. Geras pavyzdys yra įvestas rizikos vertinimas pažeidimuose: jei seniau būdavo važiuojama bet kur, dabar vertinama grėsmė ir vykstama tik ten, kur galima reali žala. Nieko sudėtingo, o pokytis akivaizdus“, – pastebėjo jis.
Daugėja pratybų užsienyje
Komandiruotėms Lietuvos viešasis sektorius pernai išleido 37,3 mln. eurų, t. y. 17 proc. arba 5,5 mln. eurų daugiau nei užpernai.
Didžioji išlaidų dalis teko KAM, kur komandiruočių biudžetas pasiekė 20,2 mln. eurų ir buvo 37 proc. didesnis nei užpernai.
Ministerijos atstovai LRT.lt paaiškino, kad į šią sumą įeina tiek jos pačios, tiek Lietuvos kariuomenės, jos įstaigų ir dalinių, taip pat pavaldžių įstaigų išlaidos.
„2025 metais panaudoti asignavimai komandiruotėms, palyginti su 2024 metais, vien Lietuvos kariuomenėje padidėjo apie 45 proc. Iš bendro 5,5 mln. eurų augimo apie 5,2 mln. eurų tenka Lietuvos kariuomenei“, – nurodė KAM.
Paaiškinta, kad didesnį lėšų poreikį lėmė didėjančios karinio rengimo (pratybų) apimtys užsienio šalyse – jose dalyvavo daugiau karių, vyko daugiau karinio rengimo renginių ir pan.
„Taip pat augančios krašto apsaugos sistemos įsigijimų apimtys – dažniau vykstama pas užsienio tiekėjus susipažinti su naujausia gaminama karine įranga, technika, ginkluote, ją išbandyti, priimti po įsigijimo ir pan. Taip pat auga kvalifikacijos kėlimo užsienyje apimtys (karjeros kursai, darbo su nauja karine įranga, technika ir ginkluote mokymai ir pan.)“, – aiškino ministerija.
Pokyčius lėmė renginiai
Reprezentacijai šalies viešasis sektorius pernai skyrė 12,9 mln. eurų – 4 proc. arba 2,9 mln. eurų mažiau nei 2024 metais.
Didžiausias išlaidas patyrė KAM, Užsienio reikalų ministerija ir Seimo kanceliarija. Tuo metu žymų pokytį galima pastebėti prezidentūroje, kur reprezentacijai skirta suma sumažėjo 27 proc. – iki 578 tūkst. eurų.
Prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis paaiškino, kad šios išlaidos yra susijusios su prezidento vizitais į užsienį, užsienio valstybių vadovų vizitais į Lietuvą, taip pat su prezidento kvietimu Lietuvoje vykstančiais viršūnių susitikimais, tarptautinėmis konferencijomis.
„2024 metais Vilniuje vyko išskirtinis renginys – Trijų jūrų viršūnių susitikimas, kurio kaštų didžioji dalis teko mūsų išlaidoms reprezentacijai. Dar vienas išskirtinis 2024 metais įvykęs renginys – Prezidento antrosios kadencijos inauguracija. Todėl 2025 metų išlaidos reprezentacijai buvo mažesnės“, – sakė jis.
Viešinimo veiklai – trečdaliu mažiau
Savo veiklai viešinti asignavimų valdytojai pernai skyrė net 34 proc. arba 2,9 mln. eurų mažiau – iš viso 5,6 mln. eurų, rodo AKIS duomenys.
Didžiausia suma išsiskyrė Finansų ministerija, kur viešinimo veiklai išleista 1,1 mln. eurų ir tai buvo 12 proc. daugiau nei užpernai. Ministerijos atstovai LRT.lt sakė, kad tokie svyravimai viešųjų ryšių srityje yra visiškai natūralūs.
„Pavyzdžiui, 2025 metais baigėsi 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų laikotarpis, todėl vyko uždarymo renginiai. (...) Svyravimai galimi ir šiemet, nes turime ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės pabaigimą, taigi planuojama papildoma turininė kampanija rudeniop“, – sakė Komunikacijos skyriaus vedėjas Arūnas Malinovskis.
Tuo metu Kultūros ministerijoje viešinimo veiklai pernai išleista 53 proc. mažiau.
„Tai iš esmės lėmė 2024 metais patirtos didesnės viešinimo išlaidos dėl šimtmetį mininčios Lietuvos dainų šventės „Kad giria žaliuotų“ viešinimo (Lietuvos nacionalinio kultūros centro išlaidos) ir Lietuvos sezono Prancūzijoje 2024 metų komunikacijos strategijos ir plano parengimo bei vykdymo (Lietuvos kultūros instituto išlaidos)“, – paaiškino ministerija.
KAM išlaidos viešinimo veiklai pernai sumažėjo 57 proc.
„Panaudota apie 260 tūkst. eurų, iš jų KAM teko apie 99 tūkst. eurų, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijai – apie 38 tūkst. eurų, Lietuvos kariuomenei – apie 29 tūkst. eurų, Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentui – apie 47 tūkst. eurų“, – informavo ministerija.
Jie paaiškino, kad išlaidų viešinimo veiklai mažėjimas susijęs su tuo, kad dalis tokios veiklos 2025 metais buvo atliekama pačių institucijų darbuotojų pajėgumais, daugiau viešinimo buvo vykdoma nemokamais komunikacijos kanalais, o tai leido pasiekti tikslines auditorijas be papildomų išlaidų.
Prezidentūra viešinimo veiklai pernai išleido beveik 93 tūkst. eurų – penktadaliu daugiau nei užpernai.
„Taip atsitiko augant paslaugų kainoms, taip pat užsakant šiek tiek daugiau nei 2024 metais spaudos konferencijų, diskusijų ir renginių tiesioginių transliacijų“, – pakomentavo R. Jasiulionis.
Reikėtų motyvuoto vadovo
Kalbant apie išlaidas viešinimui, E. Norkūnas pabrėžė, kad, jo manymu, valstybė jas apskaičiuoja klaidingai.
„Ten aklai skaičiuojama pasitikint viešųjų pirkimų kodais. Nors realybėje perkant niekas nesilaiko numatyto pirkimų kodų klasifikavimo, didelės dalies išlaidų nematome. Mano duomenys rodo, kad išlaidos viešinimo veiklai nuosekliai auga ir 2025 metais sudarė 38 mln. eurų, kai 2024 metais buvo 28 mln. eurų.
Tai yra didžiulės sumos ir tikiuosi, kad ateis diena, kai politikai į tai pradės žvelgti ne kaip į asmenines lėšas savo įvaizdžiui gerinti, bet kaip į mūsų visų pinigus, už kuriuos turi būti sukurta reali vertė piliečiams“, – komentavo jis.
Pašnekovas dar pabrėžė, kad, jo vertinimu, viešajame sektoriuje nemaža išlaidų dalis piliečiams nekuria jokios vertės.
„Tiesiog yra nesibaigiantis srautas pinigų, kuriuos reikia kažkur išleisti, ir nėra jokių prioritetų. Išlaidos viešinimo veiklai bei renginiams yra geras to pavyzdys. Jų mažinimo mažai kas norėtų – savo darbų viešinimas politikams skamba kaip puiki idėja, kur reikėtų leisti mūsų visų pinigus. Galvojama naiviai, bet taip tikimasi nusipirkti rinkėjų ir žiniasklaidos palankumą.
Taip, nedidelė dalis viešinimo išlaidų yra leidžiama prasmingai, siekiant pranešti apie startuojančias naujas programas ar galimybes. Dalis renginių turi tikrai stiprią prasmę. Bet žiūrint bendrai, didžiausios dalies viešinimo veiklai skirtų lėšų, grąžos ir atsiperkamumo mūsų piliečiams niekas nematuoja“, – tvirtino E. Norkūnas.
Jis dar pridūrė, kad dabar Finansų ministerijos pozicija visada ta pati: metų pabaigoje likus pinigų, institucija žino, kad gali gauti velnių dėl „blogo išlaidų planavimo“.
„Motyvacijos taupyti tai tikrai neprideda, – paaiškino jis. – Norint, kad tai pasikeistų, Vyriausybei turi ateiti vadovauti vadovas, kuris turėtų norą tą padaryti. Ir pradėti daryti – suformavimas aiškios krypties, požiūrio keitimas, galų gale vadovų pakeitimas. Biurokratai labai gerai jaučia vėjus – mato, kada tai yra tiesiog noras kažką daryti ir kada – realus noras pokyčio“, – paaiškino jis.
