Europos Komisija žada derinti šalių veiksmus užpildant dujų saugyklas, kad būtų išvengta tarpusavio konkurencijos, kuri dar labiau didintų kainas. Taip pat – užtikrinti degalų, įskaitant aviacinius, tiekimą. Vis dėlto, ieškant greitų sprendimų energetikos krizei spręsti, Komisija veiksmų tikisi iš valstybių narių ir gyventojų.
„Viso gero iškastiniam kurui“ – su tokiu transparantu grupelė aktyvistų stovėjo prie Europos Parlamento Briuselyje. Iš Namibijos kilusi Ina Marija Shikongo labiausiai nerimauja dėl savo žemyno – Afrikos, kuri vis labiau šyla. Bet sako, karas Irane rodo, kiek daug visi esame priklausomi nuo iškastinio kuro.
„Esame įstumti į kampą, kur dabar šie ištekliai iš tikrųjų tampa ir karų priežastimi. Tai galbūt viena iš daugelio priežasčių, kodėl turėtume tai sustabdyti“, – sako Klimato aktyvistė iš Namibijos.
Europos Sąjungos pozicija tokia pat, bet Bendrija šiuo metu greitų sprendimų ieško ne tiek dėl šylančio klimato, kiek dėl sparčiai kylančių degalų kainų.
„Nuo konflikto Artimuosiuose Rytuose pradžios mūsų sąskaita už iškastinio kuro importą išaugo daugiau nei 24 milijardais eurų. Tai daugiau nei pusė milijardo eurų kasdien“, – teigia energetikos ir būsto eurokomisaras Danas Jorgensenas.
Svarstant, kaip tas kasdienes sąskaitas sumažinti, Europos Komisijos žvilgsnis pirmiausia krypsta į valstybes nares ir jų piliečius. Komisija skatina gyventojus persėsti į viešąjį transportą, o Vyriausybes apsvarstyti galimybes sumažinti jo kainas.
Tarp siūlymų – ir mažinti automobilių eismą, pavyzdžiui, įvedant dieną be automobilio ar plečiant zonas, kur automobilių eismas draudžiamas. Žmonės raginami automobiliu keliauti ne po vieną. Valstybėms siūloma rengti mokymus apie ekologišką vairavimą.
Briuselyje dirbanti „Bruegel“ energetikos ekspertė Ugnė Keliauskaitė sako, kad tokios priemonės gali veikti tik kaip papildomos, bet problemos iš esmės neišspręs.
„Labiau efektyvios būtų tokios priemonės, kaip subsidijos elektromobiliams, įkrovimo stotelėms, galbūt ir viešojo transporto plėtra miestuose. Jeigu kalbame apie pastatus – renovacija, ir apskritai elektros kainos mažinimas“, – tikina „Bruegel“ energetikos ekspertė.
Ekspertė pabrėžia, reikėtų vengti priemonių, kurios iškraipo rinką ir skatina perteklinį vartojimą tada, kai kainos smarkiai išaugusios.
„Tokios priemonės kaip subsidijos elektros gamybai iš dujų, viršutinė dujų rinkos riba ir didmeninės rinkos skirstymas į atsinaujinančius šaltinius, iškastinio kuro dalis mažina kainų signalus, kurie skatina efektyvumą, vartojimo mažinimą ir perėjimą prie atsinaujinančios energijos“, – sako U. Keliauskaitė.
Atsinaujinančiosios energijos skatinimas – pagrindinis Bendrijos ilgojo laikotarpio tikslas. Komisija skelbia dirbsianti su vyriausybėmis ir privačiu sektoriumi, kad spartintų elektrifikaciją, įrenginių modernizaciją ir pastatų renovaciją.
Trumpuoju laikotarpiu raktinis Briuselio žodis – koordinavimas. Komisija skelbia prižiūrėsianti dujų saugyklų užpildymą kitam šildymo sezonui, kad šalys to nedarytų vienu metu taip tik dar labiau keldamos kainą.
„Be to, imsimės aktyvesnių veiksmų, kad visoje Sąjungoje būtų užtikrintas pakankamas degalų, įskaitant lėktuvams skirtus degalus, tiekimas. Žinau, kad artėjant vasarai tai kelia susirūpinimą daugeliui“, – teigia energetikos ir būsto eurokomisaras.
Energetikos komisaras kalba apie galimą aviacinių degalų trūkumą, bet už transportą ir turizmą atsakingas jo kolega priešingai – sako, problema tik kaina.
„Atšaukiami maršrutai ar skrydžiai neturi nieko bendra su tiekimo trūkumu – aviacinių degalų trūkumu. Tai tiesiogiai susiję su kaina“, – tikina transporto ir turizmo eurokomisaras Apostolos Dzidzikostas.
Pasak A. Dzidzikosto, šiuo metu nėra jokių požymių, kad artimiausiu metu aviacijos sektoriuje bus masinių atšaukimų. Nors Tarptautinė energetikos agentūra perspėja, kad aviacinių degalų rezervų Europos Sąjungai liko vos šešioms savaitėms.
