Seimas ketvirtadienį priėmė sprendimą pratęsti sankcijas Rusijai ir Baltarusijai bei uždrausti iš šių šalių į Lietuvą importuoti degalus transporto priemonių standartiniuose bakuose, kai juose esantis degalų kiekis viršija 200 litrų.
Už tai numatantį Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo projektą galutinėje stadijoje balsavo 95 parlamentarai, prieštaravo vienas ir 6 susilaikė.
Teigiama, jog šis draudimas užkirs kelią galimiems Europos Sąjungos (ES) sankcijų pažeidimams, o taip pat būtų užkardoma netiesioginė parama Maskvos ir Minsko režimams.
Kartu numatoma, jog Vyriausybės sprendimu būtų galima įšaldyti lėšas ir ekonominius išteklius bei taikyti sektorines ribojamąsias priemones, jeigu ES lygmeniu nustatytos sankcijos, kurios taikomos Rusijai ar Baltarusijai, būtų iš dalies arba visiškai nebetaikomos.
Įstatymo pakeitimai įsigalios nuo šių metų gegužės 3 d. ir galios iki 2027 m. gruodžio 31 d.
Vyriausybė galės siūlyti šį terminą pratęsti, tačiau turės tai padaryti likus mažiausiai 3 mėnesiams iki jo galiojimo pabaigos.
Palaikymą projektui Seimo plenarinėje salėje pareiškė socialdemokratas Ruslanas Baranovas. Anot jo, sankcijų pratęsimas svarbus, nes šiuo metu Rusijos ekonomika pastebimai šlubuoja ir jis tai mato kaip šansą suduoti lemiamą smūgį jai.
„Noriu pabrėžti, kad paskutinius porą mėnesių mes matome įvairius raportus bei studijas apie Rusijos ekonomikos būklę ir kaip sparčiai ji blogėja. (…) Man atrodo, kad pagaliau atėjo ta akimirka, kai mes turime dar stiprinti spaudimą, nes jau matosi tam tikra galimybė galutinai pribaigti Rusijos ekonomiką ir taip laimėti karą Ukrainoje. Palaikau ir raginu toliau galvoti, kaip galime stumti Rusiją nuo prarajos krašto“, – kalbėjo R. Baranovas.
Tuo metu „valstietis“ Valius Ąžuolas nebuvo patenkintas, kad sankcijos, ypač – Baltarusijai, buvo pratęstos iki 2027-ųjų, o ne 2026-ųjų pabaigos. Anot jo, taip tęsiama 2020–2024 m. Liberalų sąjūdžio ir konservatorių valdančiosios daugumos politika.
„Liberalkonservatoriai labai džiaugiasi, kad ši valdančioji dauguma tęsia jų užsienio politiką ir tęsia ne šiaip sau, o su dvigubai didesne jėga – sankcijos ne metams, o beveik dviem. Netgi tuo metu, kai užsienio reikalų ministras pagaliau atsikvošėjo, kad gal laikas su kaimynais atnaujinti diplomatinį bendravimą, bet mes vis tiek važiuojame toliau“, – parlamento posėdžio metu priekaištavo V. Ąžuolas.
Priimant šį įstatymą taip pat iš dalies pritarta parlamentaro Mindaugo Lingės siūlymui – projektas buvo papildytas sąlyga, kad Vyriausybė iki 2026 m. spalio 1 d. turi parengti ir Seimui pateikti įstatymų projektus, kuriuose būtų nustatyti ribojimai Baltarusijos fiziniams ir juridiniams asmenims įsigyti nekilnojamąjį turtą (NT), esantį Lietuvos teritorijoje.
Vyriausybė turi parengti draudimo Rusijos ir Baltarusijos subjektams įsigyti NT šalia Lietuvos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų ar karinių poligonų reglamentavimą, tokiems įsigijimo sandoriams taikomą nacionalinio saugumo vertinimo mechanizmą ir numatyti šių ribojimų išimtis.
„Ačiū už tokį kompromisą, kad mes jį suradome ir už tokią vienybę“, – po sprendimo pasisakė konservatorius Žygimantas Pavilionis.
ELTA primena, kad Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymas pirmąkart buvo priimtas 2023 m. balandžio mėnesį.
