LRT tyrimai

2021.02.25 05:30

Po tyrimo. Socialinis teisingumas auksiniame kurorte: skurdžiau gyvenantiems būstai nepradėti statyti, tačiau jų vėl sulaukė valdininkai

Rūta Juknevičiūtė, LRT Tyrimų skyrius, LRT.lt2021.02.25 05:30

Lėšų socialinių būstų plėtrai esą stokojusi Neringos savivaldybė vaizdingoje kurorto vietoje pastatė naujų modernių butų su terasomis, tačiau juos išdalijo ne labiausiai skurstantiesiems, o merijos tarnautojams. Butus gavo ir tie valdininkai, kurie neseniai patys įsigijo nekilnojamojo turto gretimoje, Klaipėdos, savivaldybėje.

Naujas būstas suteiktas ir Socialinės paramos skyriaus vedėjai Audronei Tribulaitei, kuri priklausė šį klausimą sprendusiai komisijai. Kurorto meras aiškina, kad būstai valdininkams pastatyti, nes iki šiol jie glaudėsi sandėliukuose ir rūsiuose, važinėjo iš Klaipėdos. Tuo metu žadėtų socialinių būstų statybos taip ir neprasidėjo.

Tyrimas trumpai

  • Neringos savivaldybė paskirstė naujai pastatytus modernius butus kurorto Purvynės gatvėje. Jie išnuomoti merijos ir jai pavaldžių įstaigų tarnautojams.
  • Mero Dariaus Jasaičio žodžiais, iki tol valdininkai glaudėsi sandėliukuose ir rūsiuose, į darbą važinėjo iš Klaipėdos.
  • Viena iš gavusių butą – savivaldybės Socialinių reikalų skyriaus vedėja Audronė Tribulaitė, priklausiusi komisijai, teikusiai rekomendacijas dėl šių būstų skyrimo. Savivaldybė tikina, kad valdininkė nuo posėdžio nusišalino.
  • Būstas suteiktas ir savivaldybės darbuotojai, kuri yra išėjusi motinystės atostogų ir merijoje šiuo metu nedirba. Taip pat įmonės „Paslaugos Neringai“ darbuotojui, kurį su meru ir kitais tarybos nariais sieja narystė motorolerių klube „Nidos bitės“.
  • Kai kurie asmenys, gavę būstus, prieš tai patys įsigijo nekilnojamojo turto. Tačiau ne Neringos savivaldybėje, kur tarnybiniai butai jiems išsinuomoti už 96–225 eurus per mėnesį.
  • Nauji būstai tarnautojams pastatyti vos per kelerius metus, o tuo pat metu planuotos socialinių būstų statybos taip ir neprasidėjo.
  • Tarnybinių butų statybos merijai kainavo beveik 700 tūkst. eurų. Tai – tris kartus daugiau, nei suplanuota socialinių būstų statyboms. Šių savivaldybėje vis dar laukia per tris dešimtis šeimų.
  • Neringos meras neslepia, kad tarnybinių butų savivaldybėje bus statoma dar daugiau. Anot jo, nėra buto – nėra darbuotojo.
  • Savivaldybė ilgiau nei metus nesilaikė įpareigojimo kelti valdiškų butų nuomos kainas. Prokurorams teisinosi darbuotojų stoka.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, Neringoje socialinio būsto šiuo metu laukia 57 asmenys arba 29 šeimos.

Jauna šeima socialinio būsto Neringos savivaldybėje laukia vidutiniškai 12 m., tačiau, kaip rodo LRT surinkti duomenys, merijos ar jai pavaldžių įstaigų tarnautojai vietos, kur gyventi, sulaukia keliskart greičiau.

Dar 2017 m. vasarą Neringos savivaldybė pasirašė sutartį dėl europinės paramos socialinių būstų statyboms. Tuomet savivaldybė, prašydama finansavimo, teisinosi lėšų stoka: „Kadangi savivaldybė neturi lėšų socialinio būsto fondo plėtrai, laukiančiųjų eilės nemažėja“, – buvo rašoma paraiškoje.

Savivaldybė gavo beveik 158 tūkst. eurų paramą, tačiau numatyti socialiniai būstai Preiloje iki šiol nepradėti statyti.

Tuo tarpu vos per kelerius metus Neringoje, vaizdingoje vietoje vietoj anksčiau ten buvusių garažų iškilo nauji modernūs būstai, skirti merijos ir jai pavaldžių įstaigų tarnautojams. Butai pastatyti ramioje, nuo miesto šurmulio nutolusioje Purvynės dalyje. Pro langus atsiveria vaizdas į mišką, o taku iki jūros – 1,5 kilometro.

Šių būstų statybų kaina – daugiau kaip tris kartus didesnė, nei suplanuota socialinių būstų statyboms.

Tarnybiniai būstai pradėti statyti 2017 metais. Su bendrove „Klaipėdos apdaila“ pasirašyta darbų sutartis už daugiau nei 587 tūkst. eurų, tačiau statybų kaina išaugo. Savivaldybė nurodė, kad statybos iš viso kainavo 679 435 eurus.

Būstų Purvynės gatvėje statybos oficialiai baigtos 2019 metais. Naujai pastatytame name įrengti 8 butai. Neringos meras, socialdemokratas Darius Jasaitis tikina nemanantis, kad pastatyti butai – per prabangūs: „Man taip neatrodo, nes mes darome žmogui ir norėtųsi, kad jie būtų dar prabangesni ir geresni.“

Buvęs Neringos tarybos, o dabar Seimo narys Andrius Bagdonas sako, kad kurorto opozicija jau anksčiau tarnybinių būstų statybas kritikavo: „Daugelis šeimų laukė, kad bent per pusę bus paskirstyti tie būstai: 4 bus skirti savivaldybės specialistams, kuriems taip pat reikia būsto, sutinku, bet ir kiti 4 – socialinio būsto eilėje laukiantiems, turintiems šeimas su mažamečiais vaikais. Jie visi liko nuvilti, net šiek tiek prarado tikėjimą, kad kažkada ir jiems bus skirtas būstas.“

Naujakuriai – merijos valdininkai

Naujakurių būstai sulaukė praėjusių metų pabaigoje. 2020 m. spalį Neringos savivaldybė sudarė sutartis su 8 asmenimis, kurie yra savivaldybės ar jai pavaldžių tarnautojai.

Neringos savivaldybės atstovai LRT pateikė atsakymą, kuriame teigia, kad būstai skirti tiems, kurie teikė prašymus, o dalis asmenų juos buvo pateikę net prieš 6 metus.

„Dauguma Neringos įstaigų susiduria su reikalingų specialistų stoka, nes šiame kurorte ypač aktuali gyvenamojo būsto problema. Kaip žinia, nekilnojamojo turto kainos Neringoje vienos aukščiausių Lietuvoje, tad vidutines ir net didesnes pajamas gaunanti šeima dažniausiai nėra pajėgi įsigyti būsto šiame kurorte, be to, čia beveik neegzistuoja ilgalaikės komercinės būsto nuomos rinka arba nuomos kaina mėnesiui yra neįkandama, ypač vasaros sezonu. Dėl tokios situacijos Neringos savivaldybė gyvenamojo būsto klausimams skiria nuolatinį dėmesį“, – atsakymą LRT pateikė Neringos savivaldybės atstovai.

D. Jasaitis, paklaustas, kur prieš tai glaudėsi valdininkai, sakė:

„Kai kurie gyveno sandėliukuose, kai kurie rūsiuose, kai kurie važinėjo iš didžiosios žemės, kaip vadinu, Klaipėdos. Ir žvalgėsi darbo Klaipėdoje. Tam, kad jie nepabėgtų iš Neringos, nes ir taip turime didžiulį darbuotojų stygių, tai administracijos direktorius teikia tarnybinius būstus.“

„Šiandien butas yra pagrindinis klausimas. Jei buto nėra – darbo vieta tuščia“, – tikina kurorto meras.

Komisija būstą paskyrė ir savo narei

Viena naujųjų būstų naujakurių – savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja A. Tribulaitė. Jai pavesta rūpintis laukiančiųjų socialinių būstų reikalais.

Kaip rodo LRT surinkti duomenys, A. Tribulaitė savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nuo 2019 m. vasaros buvo paskirta į specialią – Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos problemų sprendimo komisiją. Ši komisija teikė rekomendacijas, kam skirti tarnybinius butus. Taigi vertino ir pačios A. Tribulaitės prašymą, kuris buvo tenkintas.

Savivaldybė aiškina, kad valdininkė nusišalino nuo komisijos posėdžio, kuriame buvo sprendžiami tarnybinių butų skyrimo klausimai. Vis dėlto, kaip dar prieš tai interviu LRT pasakojo meras, minėta komisija į posėdžius dėl būstų paskirstymo rinkosi „3 ar 4 kartus“.

Kaip nurodoma A. Tribulaitės privačių ir viešų interesų deklaracijoje, 2016 m. ji už 46,7 tūkst. eurų įsigijo nekilnojamojo turto – butą.

Tačiau savivaldybės darbuotoja nesutiko atskleisti, kur įsigytas butas. Paskambinus jai telefonu, Socialinių reikalų skyriaus vedėja atsisakė kalbėtis. O atsakydama raštu nedaugžodžiavo: „Neringos savivaldybėje būsto neturiu, todėl kreipiausi su prašymu išsinuomoti tarnybinį butą.“

A. Tribulaitė nekomentavo ir savo dalyvavimo komisijoje, sprendusioje tarnybinių butų nuomos klausimus: „Nuoširdžiai Jūsų atsiprašau, bet į asmeninio pobūdžio klausimus neatsakysiu. Kitus klausimus prašau pateikti Neringos savivaldybės administracijos atstovei spaudai.“

„Jeigu žmogus pats pretendavo ir žinojo, kad galbūt pats gaus būstą, mano atrodo, jis moralinės teisės neturėjo būti komisijoje. Čia kertasi su viešųjų ir privačių interesų derinimu valstybės tarnyboje. O ir šiaip negražu, jei tu dar dirbti skyriuje, kuris rūpinasi tų žmonių, kurie laukia socialinio būsto, reikalais. Pats dalyvauji komisijoje ir pats gauni būstą. Mano nuomone, toms šeimoms tai šiek tiek spjūvis į veidą“, – sako neringiškis Seimo narys A. Bagdonas.

Būstas – net jei turi kito turto

Į komisiją, teikusią rekomendacijas dėl tarnybinių butų skyrimo, be savivaldybės darbuotojų, paskirti ir kelių merijai pavaldžių įstaigų atstovai. Pavyzdžiui, Neringos socialinių paslaugų centro vadovė Rasa Baltrušaitienė. Jos kolegei centro administracijoje, I. A., taip pat išnuomotas naujai pastatytas tarnybinis butas. Centro vadovė, balsuodama dėl buto skyrimo kolegei, nenusišalino. „Jei komisijos pirmininkas nereikalavo nusišalinti, tai ir nenusišalinau“, – LRT sakė R. Baltrušaitienė.

Į komisijos sudėtį buvo įtraukta ir kitos savivaldybei pavaldžios įmonės „Paslaugos Neringai“ atstovė Rita Knystautienė. Butas išnuomotas jos kolegai – „Paslaugos Neringai“ Transporto ir mechanizmų ūkio skyriaus vadovui Aurimui Laukiui. Savivaldybės pateiktais duomenimis, ir šiuo atveju balsuojant nebuvo nusišalinta. „Ne, nekomentuosiu. Viso gero“, – sakė R. Knystautienė, su ja susisiekus telefonu.

A. Laukį su Neringos meru ir keliais kitais tarybos nariais sieja bendri pomėgiai. „Paslaugos Neringai“ darbuotojas vadovauja „Vespa“ motorolerių mylėtojų klubui „Nidos bitės“, kurio nariai yra ne tik D. Jasaitis, bet ir kiti Neringos tarybos nariai: Arūnas Burkšas, Ričardas Kičiatovas, Aušra Feser.

D. Jasaitis aiškina, kad bičiulystė su tarybos nariais A. Laukiui gauti būsto nepadėjo: „Taip būtų galima apkaltinti bet ką, bet kur, bet kuriuo sprendimu Neringoje ar mažose savivaldybėse, nes asmeniškai pažįstu visus Neringos gyventojus. Aurimą Laukį taip pat pažįstu, esu „Vespa“ klubo narys. Deja, susirinkimuose nuo 2014 m. esu dalyvavęs tik 2 kartus. A. Laukio atsiprašau, pasitaisysiu, bet tikrai jam nepadėjau dėl to.“

Remiantis A. Laukio VTEK pateikta deklaracija, jis su sutuoktine pernai vasarą iš Šiaulių banko pasiėmė paskolą 25 metams. A. Laukys telefonu kalbėtis atsisakė, o raštu nurodė, kad butą įsigijo ne Neringoje, o Klaipėdoje.

Teisė apsigyventi naujame bute suteikta ir savivaldybės atstovei spaudai Sandrai Vaišvilaitei, kuri savivaldybėje šiuo metu nedirba – kol vaikui sueis metai, yra išėjusi motinystės atostogų. S. Vaišvilaitė Purvynės g. namų naujakure tapo 2020 m. spalį, o motinystės atostogų pasiprašė nuo gruodžio 7 dienos. Su S. Vaišvilaite bandėme susisiekti ne vieną dieną, tačiau į telefono skambučius ji taip ir neatsakė.

Meras tikina, kad paskirtą butą nauja šeima dar tik įsirenginėja, o kai baigs, S. Vaišvilaitė jau dirbs savivaldybėje.

„Ir atsiminkim, kad nuo būsto suteikimo iki jame įsikūrimo, kiek žinom, gamina virtuvę, dar kažką (nes mes nepirkome baldų, dar ilgiau būtume užtrukę), kol žmonės viską įsirengs, iš dekretinių jau grįš. Ir gyvens sugrįžę“, – sako D. Jasaitis.

Anot jo, kurorte tarnybinių butų dar trūksta bent 40-čiai darbuotojų, todėl jie perkami ar statomi už savivaldybės lėšas bus ir ateityje. Esą valdininkai, net jei geba įsigyti būstą gretimoje savivaldybėje, Neringoje nekilnojamojo turto neįperka ir negauna paskolų.

„Yra problema didžiulė, stengsimės ją spręsti toliau statydami tarnybinius butus. Ir skirdami savo specialistams“, – neslepia meras.

„Pažįstu ne vieną žmogų, ne vieną šeimą, kurie įsigijo būstą neturėdami gerai apmokamų darbo vietų. Sunkiai dirbo, kad tas paskolas atiduotų. Pažįstu ir nemažai atvykusių į Neringą, kurie taip pat per kelis darbus dirba, pasiima paskolas ir jas atiduoda, kad turėtų savo būstą. Bet yra dalis žmonių, kurie priprato nuo sovietmečio, kad jiems viską turi duoti valdžia“, – su D. Jasaičio teiginiais nesutinka Seimo narys A. Bagdonas.

Iš šiuo metu savivaldybės butų fonde esančių 82 butų tik 16 yra socialiniai. Likę, kaip anksčiau atskleidė LRT tyrimas, išnuomoti ne tik tarnautojams, bet ir mero partijos kolegoms, Neringos savivaldybės tarybos nariams.

Remiantis savivaldybės dokumentais, per daug metų socialinių butų skaičius kurorte tik mažėjo. Pavyzdžiui, 2015 m. socialinio būsto statusą turėjo 21 butas. Vėliau toks statusas naikintas jį keičiant į tarnybinius ar savivaldybės butus. Šiuose gali likti gyventi asmenys, nors jų pajamos padidėjo ir jie nebeatitinka kriterijų paramai gauti.

„Neringa yra šalia Lietuvos didmiesčio (Klaipėdos), kuris tikrai gana arti. Ir tikrai tas persikraustymas nėra būtinas. Tai, be abejo, tas klausimų tikrai kelia, kada labai uoliai stengiamasi pirmiausia patenkinti darbuotojų poreikius gražaus kraštovaizdžio krašte“, – sako Seimo Socialinių reikalų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.

Partijos kolegos vadovaujamai savivaldybei priekaištų turi ir socialdemokratas, Seimo narys Algirdas Sysas:

„Raginčiau ir Neringos, ir kitus merus paprasčiausiai daugiau dėmesio skirti ir socialiniam būstui, kad tie žmonės, kurie ne vienus metus laukia eilėje, galėtų kartu pasidžiaugti su valstybės tarnautojais, kurie gavo geresnes gyvenimo sąlygas gražioj kurortinėj vietoj.“

Būstai skurstantiesiems – dar tik planuose

Nors savivaldybė yra gavusi paramą socialinių būstų statyboms Preiloje, konkursas darbams dar tik planuojamas skelbti, o projektas turi būti baigtas įgyvendinti iki kitų metų vasaros pabaigos.

Iš viso šių socialinių būstų statyboms Neringos savivaldybės taryba yra numačiusi 214 812 eurų (157 879 eurų iš minėtos sumos – skirta ES parama).

Neringos meras tikina, kad socialinio būsto statybas vilkino teismai su Valstybine teritorijų planavimo ir statybų inspekcija:

„Jau būtume pastatę, esam gavę europinį finansavimą, turiu pasakyti, kad savivaldybė didesnę dalį pinigų turės pridėti iš savo biudžeto, nes Neringos savivaldybė yra brangesnė nei kitur ir apskritai čia statybininkai nori važiuoti. Turėjom teismą su statybos inspekcija, kuri ilgai mums neišdavė statybos leidimo, visus teismus prieš valstybę laimėjome, dabar tikimės, kad pradėsime statyti.“

Prašydama paramos savivaldybė nurodė statysianti 4 socialinius vieno kambario būstus, kurie bus išnuomoti mažiausiai 4 asmenims. D. Jasaitis šiandien neslepia, kad greta 4 socialinių būstų bus įrengti ir dar 2 tarnybiniai.

Neringos savivaldybė išlieka viena pirmaujančių pagal socialinio būsto laukiančiųjų asmenų skaičių. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, savivaldybėje eilėje socialinio būsto laukiančiųjų skaičius tūkstančiui gyventojų siekė 17,5, kai šalies vidurkis 8,3 (daugiau laukiančiųjų socialinio būsto skaičius buvo Varėnos rajono, Kalvarijos, Rietavo, Molėtų rajono, Zarasų rajono savivaldybėse).

Įstatymų nesilaikymą teisino darbuotojų stoka

LRT Tyrimų skyrius dar 2019 m. vasarą skelbė apie tai, kad pusvelčiui iš savivaldybės išsinuomoję butų, merijos ar jai pavaldžių įstaigų tarnautojai juose nė negyvena, o pernuomoja turistams brangiausio Lietuvos kurorto kainomis.

Po LRT tyrimo klausimas dėl valdiškų butų pernuomos persikėlė į Seimą ir į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2019 m. rugsėjį pakeitė metodiką, pagal kurią apskaičiuojamos būstų nuomos kainos. Tai padaryta „siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui, kai savivaldybės būstai nuomojami už kur kas mažesnę kainą negu nuomos kaina rinkoje ir pernuomojami tretiesiems asmenimis, tokiu būdu pažeidžiant teisėtus socialinio būsto nuomos laukiančių asmenų ir šeimų lūkesčius.“

Ministerija tuomet akcentavo, kad pakeista metodika leis savivaldybėms ne socialinių būstų nuomos kainas didinti iki rinkos kainų.

Nors metodika pakeista dar 2019 m., Neringos savivaldybė nuomos kainas ėmė peržiūrėti tik po prokurorų įsikišimo.

2020 m. kovą Neringos savivaldybės administracijos direktorius prokurorams nurodė, kad pakeisto teisės akto nuostatos nėra įgyvendinamos „dėl žmogiškųjų išteklių stokos“.

Pernai balandį Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius savivaldybei išsiuntė nutarimą dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo. Tuomet prokurorai nurodė, kad „žmogiškųjų išteklių stoka, kas kaip priežastis yra nurodoma daugelyje savivaldybės administracijos direktoriaus pasirašytų prokuratūrai pateiktų raštų, nėra pateisinama priežastis nesilaikyti teisės aktų reikalavimų ir juos pažeidinėti.“ Taip pat nurodė, kad klausimas turi būti nedelsiant sprendžiamas, nes yra susijęs su lėšų surinkimu į savivaldybės biudžetą ir yra viešasis interesas.

D. Jasaitis tikina, kad pakeltos butų nuomos kainos savivaldybės tarnautojams taps nepakeliamos.

„Peržiūrėjome (kainas, – red. past.) ir, atrodo, turėsime problemą, nes kai kas atsisakys ir kažin, ar turėsime norinčių į didesnius butus, nes kainos kilo daugiau kaip 200 procentų, jos jau yra pakilusios. Žmonėms, kuriems tenka mokėti apie 500 eurų už butą, valstybės tarnautojų atlyginimai yra 1 000, kai kurių iki 1 300 eurų, pridėkim garsiąsias Neringos šildymo kainas ir išeina, kad visas atlyginimas išeina tik butams išlaikyti“, – tikina meras.

„Kaina turi būti patraukli“, – pridūrė D. Jasaitis.

Vis dėlto, remiantis savivaldybės LRT Tyrimų skyriui pateiktais duomenimis, už naujai pastatytą tarnybinį butą Purvynės gatvėje jų gyventojai moka daugiausiai 225 eurus per mėnesį. Tiek kainuoja nuomotis 4 kambarių arba daugiau nei 78 kv. m butą. Mažiausio buto nuomos kaina šiame naujos statybos name siekia 96 eurus per mėnesį.