Mus išgirdo. Lietuvai, kartu su kitomis Europos Sąjungos (ES) rytų pasienio valstybėmis, pavyko pasiekti, kad Europa atkreiptų dėmesį į neeilinę mūsų saugumo situaciją. Jeigu anksčiau gynyba ir kartu šalia visuomet einantis ekonominio stabilumo klausimas buvo daugiau nacionalinis kiekvienos šalies rūpestis, dabar tai tampa bendra Europos atsakomybe. Ir kalbu ne tik apie palaikančius žodžius – ieškomi sprendimai, kurie užtikrintų viso ES rytinio pasienio atsparumą ir saugumą gynybos, ekonomikos bei finansų srityse.
Lietuva, kaip ir kitos ES rytų šalys, susiduria su tiesioginėmis Rusijos karo prieš Ukrainą pasekmėmis. Ekonomikoje matome lėtesnį augimą, sumažėjusius prekybos ir tranzito srautus, atsargesnes užsienio investicijas. Tam tikri sektoriai, ypač transportas ir turizmas, patyrė tiesioginį neigiamą poveikį. Tačiau dar svarbiau tai, kad gyvename nuolat didėjančių saugumo grėsmių aplinkoje – nuo karinių rizikų iki hibridinių atakų, kibernetinių incidentų ir spaudimo kritinei infrastruktūrai. Ši nauja realybė reikalauja ne vienkartinių sprendimų, o reikšmingų, nuoseklių bei geriau koordinuotų finansinių išteklių.
Atsakydama į šiuos iššūkius Lietuva iš esmės peržiūrėjo savo nacionalinio biudžeto prioritetus ir fiskalinę politiką. Per pastaruosius kelerius metus gynybos finansavimas išaugo daugiau nei dvigubai – nuo 2,52 proc. BVP 2022 m. iki 5,38 proc. šiemet, ir šį lygį planuojame išlaikyti bent iki 2030 metų. Pagal gynybai skiriamų lėšų dalį esame tarp NATO lyderių. Tai aiškus signalas tiek mūsų sąjungininkams, tiek potencialiems agresoriams, kad Lietuva rimtai žiūri į savo ir regiono saugumą.
Svarbu pabrėžti, kad šios investicijos nėra grindžiamos vien nacionaliniais ištekliais. Pasitelkiame įvairius finansavimo šaltinius – nuo vidaus sprendimų, įskaitant mokesčių pakeitimus, iki ES instrumentų, bendradarbiavimo su tarptautinėmis finansų institucijomis bei skolinimosi galimybių. Džiugu, kad ES supranta iššūkius, su kuriais susiduria rytų pasienio šalys, ir yra pasirengusi juos įveikti kartu. Būtent todėl tokios ES lygmeniu pradėtos iniciatyvos kaip SAFE programa, Rytinio flango stebėsena (The Eastern Flank Watch) ir Europos dronų siena (the European Drone Wall) yra ypač svarbios.
Reaguodami į karo sukeltas pasekmes, lygiagrečiai stipriname ir kitas kritiškai svarbias sritis. Investicijos į energetinį saugumą, kibernetinę apsaugą ir skaitmeninę transformaciją šiandien yra neatsiejama nacionalinio saugumo dalis. Tai nėra vien ekonominės modernizacijos klausimas – tai tiesioginis geopolitinės rizikos mažinimas ir regioninio atsparumo stiprinimas.
Ne mažiau svarbus yra ir mūsų nuoseklus įsipareigojimas remti Ukrainą. Ukraina šiandien yra pirmoji gynybos linija Europoje. Jos gebėjimas atsilaikyti tiesiogiai susijęs su viso regiono saugumu. Todėl parama Ukrainai nėra pasirinkimas – tai strateginė būtinybė. Ukraina jau dabar yra Europos dalis savo vertybėmis – mūsų užduotis ne tik ją remti, bet ir užtikrinti, kad ji greičiau taptų Europos Sąjungos politine ir ekonomine nare.
Žvelgiant į ateitį, svarbu, kad ES finansiniai sprendimai atspindėtų specifinę ES rytų pasienio šalių situaciją. ES rytinis flangas susiduria su unikaliomis grėsmėmis, todėl būtina, kad tai būtų aiškiai įvertinta rengiant kitą daugiametę finansinę programą. Reikalingas horizontalus požiūris, apimantis ne tik gynybos ir saugumo instrumentus, bet ir tradicines politikos sritis, tokias kaip Sanglaudos politika, infrastruktūros plėtra ar ekonomikos stiprinimas.
Kaip suderinti ir koordinuotai įgyvendinti efektyviausius sprendimus, kurie atneštų didžiausią naudą stiprinant rytų pasienio regiono atsparumą ir ekonomiką, šį penktadienį Vilniuje vyksiančioje konferencijoje „ES rytinės sienos ekonominio ir finansinio atsparumo stiprinimas – strateginių ir koordinuotų veiksmų paieška“ diskutuos ES rytų pasienio regiono šalių finansų ir ekonomikos ministrai, Europos Komisijos ir tarptautinių finansų institucijų atstovai bei politikos ir finansų ekspertai.
Šalys, kurios tiesiogiai susiduria su saugumo grėsmėmis, jau dabar daro viską, ką gali, tačiau Europos saugumas yra mūsų visų bendras interesas ir atsakomybė. ES rytų pasienis yra būtent ta vieta, kur turime pareigą ir galimybę kurti vieningą ir solidarią Europą dabarties ir ateities kartoms.
Šis tekstas – asmeninė jo autoriaus (-ės) nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės. Publikavimo taisykles galite rasti čia.
