Skaitmenizuojant viešąsias paslaugas, dalis vyresnio amžiaus žmonių lieka užribyje, teigia Valstybės kontrolė ir siūlo įteisinti privalomas alternatyvas vyresnio amžiaus žmonėms.
Auditą „Aktyvaus senėjimo skatinimas“ atlikusi Valstybės kontrolė pabrėžia, kad senjorai ne visada gali gauti jiems būtinas paslaugas, nes jos teikiamos tik skaitmeniniu būdu, o dėl ribotų skaitmeninių įgūdžių, baimės suklysti jie patiria sunkumų tvarkydami kasdienius reikalus, didėja jų skaitmeninė atskirtis.
„Skaitmenizacija negali tapti kliūtimi gaunant viešąsias paslaugas – būtina patvirtinti minimalų paslaugų prieinamumo standartą“, – pranešime cituojama valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
„Dalis vyresnio amžiaus žmonių jomis nesinaudoja ne todėl, kad nenori, o todėl, kad trūksta įgūdžių, informacijos ar tiesiog drąsos. Todėl būtina užtikrinti alternatyvas – galimybę paslaugas gauti telefonu, gyvai ar su konsultantų pagalba, kad jos būtų prieinamos visiems“, – teigia ji.
Eurostato duomenimis, pernai Lietuvoje internetu naudojosi 65,2 proc. vyresnio amžiaus grupės (65–74 metų) gyventojų, tuo metu Europos Sąjungos (ES) vidurkis siekė 79 proc., o kai kuriose šalyse – iki 99 proc.
Audito metu vykdytos apklausos duomenimis, pastaraisiais metais skaitmeniniais kanalais teikiamomis paslaugomis savarankiškai naudojosi apie 50 proc. vyresnio amžiaus asmenų, 24 proc. jų reikėjo pagalbos, o 26 proc. gyventojų jomis nesinaudojo.
Skelbiama, kad 59,3 proc. senjorų savarankiškai negali internetu užsiregistruoti pas gydytoją, 53 proc. negali pateikti dokumentų ar pildyti prašymų, o 41,1 proc. – apmokėti sąskaitų ar pervesti pinigų.
Didžiausia skaitmeninė atskirtis nustatyta apskrityse, kurioms būdingas sparčiausias gyventojų senėjimas – Alytaus, Utenos, Klaipėdos ir Panevėžio.
Anot Valstybės kontrolės, šiose teritorijose mažiau dalyvių sulaukiama ir skaitmeninio raštingumo mokymuose.
