Verslas

2021.02.09 14:35

Veryga apie praėjusią savaitę valdžios sukeltus lūkesčius dėl verslo: tai lyg vaiką pakviesti į gimtadienį, o po to jį atšaukti

Nemira Pumprickaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Forumas“, LRT.lt2021.02.09 14:35

Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga kritikuoja valdžios pažadus atverti verslus ir komunikaciją. Jo teigimu, tą padaryti buvo galima ir anksčiau. Jis taip pat tikina, kad dabartiniai draudimai gresia galimais neramumais ir prastėjančia psichologine sveikata, todėl reikia galvoti, kaip leisti žmonėms atsipalaiduoti ir išsikrauti. 

Dar vasario 1 d. po Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos posėdžio (VESK) ministrai puse lūpų kalbėjo apie tai, kad jau šią savaitę bus leista veikti grožio salonams ir ne maisto prekių parduotuvėms su atskiru įėjimu iš lauko.

LRT forumas. Politikai – apie (ne)perteklinius karantino ribojimus, ekspertų įkaite tapusią Vyriausybę ir pandemijos valdymo scenarijus

Tačiau Sveikatos ekspertų tarybai nepritarus tokiam siūlymui, Vyriausybės posėdyje vasario 3 d. klausimai dėl verslų atvėrimo nesvarstyti.

Praėjus keletui dienų, pirmadienį, ir vėl buvo kalbama, kad jau trečiadienį bus priimtas sprendimas atverti grožio centrus ir ne maisto prekių parduotuves, turinčias atskirus įėjimus iš lauko pusės. Taip pat žadama leisti individualias treniruotes ir prekybą lauke.

A. Veryga tikina, kad toks sprendimų keitimas rodo Vyriausybės nemokėjimą tinkamai komunikuoti ir tik erzina žmones.

„Neturėtų būtų komunikavimo iš skirtingų šaltinių, kas žmonėms pasiutimą varo. Čia kaip vaikams gimtadienį atšaukti. Pažadėjai, susikvietei draugus, nupirkai tortą, viskas paruošta ir staiga nebėra gimtadienio. Kai tokia įtampa, reikia suprasti, kad žmones išprovokuoja bet koks mažiausias nesusišnekėjimas. Komunikavimas yra šios Vyriausybės problema“, – LRT televizijos laidoje „Forumas“ teigė A. Veryga.

Netinkamai, jo nuomone, komunikuojama ir apie vakcinų saugumą. Pavyzdžiui, Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimas „AstraZeneca“ vakcina skiepyti tik asmenis iki 55 metų amžiaus.

„Chrestomatinis pavyzdys yra ir komunikavimas dėl vakcinų. Aš jau nekalbu apie vakcinacijos prioritetus, bet buvo paleista žinutė dėl vakcinos saugumo. Ji buvo paleista blogai, negalima taip. Ji griauna pasitikėjimą“, – įsitikinęs A. Veryga.

Galimybė plisti virusui yra daug didesnė dideliuose prekybos centruose

Seimo narys, Darbo partijos atstovas Andrius Mazuronis taip pat įsitikinęs, kad dalį sprendimų Vyriausybė vėluoja priimti.

„Mūsų nuomone, sukrauti visą ekonominę naštą ant smulkaus ir vidutinio verslo, yra nesąžininga. Visų pirma, kodėl smulkieji turi spręsti ekonomines problemas ir visa našta gulti ant jų. Antra, priemonės, kurios buvo taikytos smulkiam ir vidutiniams verslui, nedavė efekto.

Jūs man pasakykite, kuo skiriasi maža 50 kv. m parduotuvėlė, kur leidžiama įeiti 2–3 žmonėms nuo didelio prekybos centro, kai į tuos pačius 50 kv. m sueina 20 žmonių. Todėl epidemiologine prasme galimybė plisti virusui yra daug didesnė dideliuose prekybos centruose“, – pastebėjo A. Mazuronis.

Jo teigimu, smulkaus ir vidutinio verslo suvaržymo priemonės buvo perteklinės ir tik padidino šešėlinę ekonomiką.

„Žmonės nuėjo į šešėlį, o iš ten juos ištraukti bus labai sunku. Tie patys kirpėjai, grožio paslaugas teikiantys žmonės – jie nemoka mokesčių, o valstybė jiems dar moka po 260 eurų. Epidemiologine prasme efekto nėra, nes jie vis tiek kontaktuoja su tais pačiais žmonėmis tik kitose vietose“, – aiškino Seimo narys.

Tuo metu Seimo laisvės frakcijos narys Vytautas Mitalas teigia, kad epidemiologinė situacija vis dar yra prasta, todėl privalu elgtis labai atsargiai.

„Lūkesčių buvo visokiausių. Tačiau reikia prisiminti, kad gyvename sudėtingu metu. Mes patys tik labai neseniai išbridome iš situacijos, kada susirgimų skaičius buvo bene didžiausias visoje Europos Sąjungoje. Taip pat galime pasižiūrėti, kas vyksta Vakarų Europoje. Praėjusi savaitė buvo pirmoji nuo COVID-19 atsiradimo, kada mirčių skaičius per savaitę viršijo 30 tūkst.“, – pažymėjo V. Mitalas.

Nesupranta, kodėl iki šiol neleista atsidaryti parduotuvėms

A. Verygos teigimu, pasimokius iš tam tikrų pirmojo karantino klaidų, vertėtų jų nebekartoti ir galvoti apie tam tikrų sektorių atvėrimą. Pavyzdžiui, jo teigimu, užsikrėsti COVID-19 maisto prekių parduotuvėje gali būti daug lengviau nei mažoje ne maisto prekių parduotuvėje, kur būtų ribojamas žmonių skaičius.

„Galiu pasakyti jau dabar vieną skirtumą tarp pirmojo ir antrojo karantino. Antrojo karantino metu sveikatos priežiūros ambulatorinės paslaugos nebebuvo stabdomos. Dabar, atsisukus atgal galima pasakyti, kad taip daryti nereikėjo, bet tuo metu buvo labai daug nežinios. Tie patys medikai ėmė nedarbingumo pažymėjimus, nes bijojo eiti į darbą, kad neužsikrėstų COVID-19.

Dabar nežinomųjų yra daug mažiau. Todėl būtų logiška pažiūrėti į sektorius. Minite didžiuosius prekybos centrus, kur yra reguliuojami žmonių srautai. Taip, į parduotuvę galima įleisti žmonių skaičių pagal jiems tenkantį plotą, tačiau neuždrausti žmonėms susiburti prie batono. Ir jie ten susirenka, nes randa kažkokią akciją ar dar kažką. Jie sueina į krūvą ir gali tuo virusu pasidalinti. Tuo metu mažoje parduotuvėje galima vieną žmogų įleisti ir jis ten su niekuo nesusiburs. Yra daug tokių nelogiškų sprendimų“, – sako A. Veryga.

Nesuprantamas buvusiam ministrui ir sprendimas neleisti žmonėms vykti į kitą savivaldybę. A. Verygos teigimu, reguliuoti judėjimą per šventes buvo teisingas sprendimas, tačiau bausti ne savo savivaldybėje miškuose vaikščiojančius žmones nėra logiška.

„Dabar žmonėms negalima išvažiuoti į gamtą. Šiandien skaičiau straipsnį, kad buvo nubaustas žmogus, kuris [vienas] dalyvavo žygyje. Tokie dalykai žmonėms kelia nepasitenkinimą, nes yra labai daug įtampos. Yra dalykų, kuriuos galima būtų atlaisvinti“, – įsitikinęs buvęs sveikatos apsaugos ministras.

Siūlo leisti vykti į kitas savivaldybes

Seimo narė, socialdemokratė Dovilė Šakalienė įsitikinusi, kad dabartinis draudimas judėti tarp savivaldybių diskriminuoja žmones pagal turtinę padėtį.

„Šiai dienai pagal turtinę padėtį diskriminuojame žmones. Jeigu jie turi sodybą ar būstą pajūryje, kitoje šalies vietoje, jie gali ten išvažiuoti ir tai palengvina žmonių psichologinę būklę. Nėra jokios problemos 2 savaites karantinuotis savo sodyboje, o pakeisti aplinką ir būti arčiau gamtos yra labai svarbu“, – sako D. Šakelienė.

Todėl Seimo narė siūlo leisti žmonėms nuomotis sodybas ir būstus kitose savivaldybėse.

„Leiskite žmonėms ilgesniam laikui, tarkime 2 savaitėms išsinuomoti būstą kitoje vietoje, kad pabūtų arčiau gamtos, toliau nuo to didmiesčio, kur visi baigia išprotėti. Mes ir taip pas kaimynus Vilniuje galime vaikščioti ir tik nuo žmogus priklauso, ar jis tai daro, ar ne“, – siūlo D. Šakalienė.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas taip pat pastebi, kad kai kurių miestų ribose nėra miškų, todėl žmonės neturi, kur eiti pasivaikščioti.

„Vilnius, Kaunas ir Klaipėda miestų ribose turi rekreacinius miškus, poilsio zonas. Šių miestų gyventojams nereikia išvažiuoti į aplinkinius rajonus pasivaikščioti po mišką. Tačiau Šiauliai ir Panevėžys savo administracinėse ribose miškų neturi. Į parkus visi nesusiburs. Kodėl negalima leisti Šiaulių miestui išimties tvarka leisti vykti iki Kurtuvėnų, kur žmonės galėtų pabūti miške?“ – klausia jis.

Tuo metu konservatorė Jurgita Sejonienė pažymi, kad tokie draudimai taikomi tik todėl, kad darant išimtis būtų sunkiau kontroliuoti draudimus.

„Kuo daugiau išimčių iš taisyklių, tuo sudėtingiau yra jų laikytis. Turbūt tai ir yra pagrindinė priežastis. Labai sudėtinga užtikrinti kontrolę, kai turi kontroliuoti 1 vieną ir kai turi kontroliuoti 10 vietų“, – teigė J. Sejonienė.

Gentvilas: žmonės nusiplėš kaukes ir eis daužyti langų

E. Gentvilas nuogąstauja, kad visuomenėje dėl ribojimų jau bręsta socialiniai konfliktai.

„Man atrodo, kad Lietuvoje bręsta sprogstamasis kokteilis. Formuojasi konflikto ir protesto bendruomenės. Yra daug židinių. Vieni yra antivakseriai, kiti yra prieš kaukių dėvėjimą, treti prieš verslo sąlygų suvaržymą, ketvirti prieš laisvių apribojimą. Tai yra sprogstamas mišinys, kurį turi pagauti politikai ir psichologai“, – įspėja E. Gentvilas.

Jeigu nieko nebus imtasi, E. Gentvilo teigimu, žmonės nusiplėš kaukes ir eis daužyti langų.

„Kažką reikia greitai keisti. Turi būti labai gera komunikacija su visuomene, nes kitu atveju atsiras sproginėjančių židinių, kurių paskui nesuvaldysime. Tada žmonės nusiplėš kaukes ir eis daužyti langų. Nesu specialistas, bet bręsta socialinė krizė, kuri dar yra paskatinta rinkimų rezultatų. (...) Tokį pavyzdį mes jau matėme JAV“, – primena Seimo narys.

A. Veryga pritaria, kad situacija yra įtempta, todėl reikia sprendimų, kurie sumažintų įtampą visuomenėje. Jo teigimu, labai svarbu jau trečiadienį pritarti pirmiesiems atlaisvinimas bei toliau galvoti apie galimus karantino ribojimų švelninimus.

„Reikia visuomenei po truputį nuleisti garą. Ypatingai žinant, kad situacija neišsispręs nei per savaitę, nei per dvi, nei per mėnesį, ir reikės tam tikrų suvaržymų. Tai politikai turi numatyti. Toli ieškoti nereikia, Europoje buvo labai brutalių proveržių, protestų, su langų daužymais ir deginimais. Lietuviai yra labai kantrūs, bet viskas turi savo ribas.

Reikia tvarkyti ir komunikaciją. Dalies problemų galėjo ir nebūti, jeigu nebūtų sukelti tam tikri lūkesčiai. (...) Trečia, labai svarbi žmonių psichinė sveikata, kuri yra ant labai pavojingos ribos ir ne tik dėl protestų. Anksčiau ar vėliau tai virs sveikatos problemomis, jau pradeda jomis virsti. Todėl reikia skubiai pradėti galvoti ką daryti, kad žmonės galėtų atsipalaiduoti, išsikrauti. Nes dabar negalima pramogauti, susitikti su žmonėmis“, – aiškina A. Veryga.

Populiariausi