Socialinės apsaugos ir darbo ministerija žada atleistiems sanatorijos „Belorus“ darbuotojams skirti 2 mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitines. Tam numatoma skirti per 700 tūkst. eurų.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas antradienį surengtoje spaudos konferencijoje pažymėjo, kad visiems darbuotojams, kurie „Belorus“ sanatorijoje neteks darbo, valstybė išmokės išeitines.
„Po visų diskusijų Seime esame pateikę projektus, kurie šiandien yra svarstomi. Situacija tokia, kad visiems darbuotojams bus skirta 2 mėnesių išeitinė išmoka, nepriklausomai dėl kokių priežasčių asmuo paliko darbą. Ar žmonės išeis patys, ar juos atleis. Net jeigu atleis už pažeidimus, nes jie nepakluso kažkam. Visiems žmonėms, kurie buvo įdarbinti sankcionuotose įmonėse iki 2021 m. ir neteks darbo, „Sodra“ išmokės 2 mėnesių išeitinę.
Pasirinkome šitą būdą, nes manome, kad jis bus efektyviausiai ir greičiausias. Darbuotojams nereikės pildyti jokių prašymų. Jeigu „Sodra“ turės jų duomenis, tai matydama, kad buvo nutraukti darbo santykiai, perves į jų sąskaitas pinigus“, – teigė V. Šilinskas.
Darbuotojų išeitinėms valstybė žada skirti daugiau nei 700 tūkst. eurų.
V. Šilinskas pažymėjo, kad atleistiems ar įstaigą palikusiems darbuotojams taip pat bus siūloma persikvalifikuoti arba įsidarbinti globos, sveikatos priežiūros įstaigose.
„Šiuo metu jaučiame poreikį ir matome, kad dalis atleistų darbuotojų galėtų įsidarbinti globos, sveikatos priežiūros įstaigose. Net nebūtinai Druskininkuose, galėtų ir žiedinėse savivaldybėse. Tiems žmonės siūlysime ir persikvalifikavimo galimybes, ir remiamo įdarbinimo priemones“, – sakė viceministras.
Iešokama ir kitų pagalbos priemonių
Tuo metu užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis kiek anksčiau antradienį teigė ir toliau ieškantis būdų, kaip pagelbėti Druskininkų „Belorus“ sanatorijoje dirbantiems žmonėms.
„Visiškai suprantamas jaudulys ir nepasitenkinimas (darbuotojų – ELTA). Savo ruožtu paskutinį mėnesį ieškojome būdų tiek ir šiam konkrečiam atvejui, tiek ir sistemiškai kitiems atvejams ateityje, jeigu tokių netyčia pasikartotų, kaip valstybė galėtų padėti sankcionuojamų įmonių darbuotojams. Ne pačioms įmonėms, nes yra priežastis, kodėl jos buvo sankcionuotos, bet darbuotojams.
Iš karto, tik gavęs informaciją, kreipiausi į komercinį banką, prašydamas atšildyti lėšas, skirtas tų žmonių atlyginimams mokėti. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė įstatymo projektą, kuriuo tiems žmonėms būtų teikiama šiek tiek dar papildoma pagalba, kol jie galės rasti darbą“, – žurnalistams sakė G. Landsbergis.
Jo teigimu, įmonė dėl sankcijų gali kreiptis į teismą.
„Sankcionavimo procesą įgyvendina privatus komercinis bankas. Jie turi procesą, kuris leidžia jiems įvertinti vienos ar kitos antrinės įmonės susisiejimą su sankcionuojamais asmenimis. Jie tą padaro ir procesas lygiai taip pat skundžiamas tiek Lietuvos, tiek Europos teismuose. Jei tas klausimas išliktų ar įmonei atrodytų neteisingai, jie turi teisę šia norma pasinaudoti“, – sakė G. Landsbergis.
Tiesa, anot ministro, iki šiol to nebuvo padaryta.
„Daugiau naudojamos tokios politinio spaudimo priemonės, bet noriu pabrėžti, kad valstybės instrumentai kol kas yra riboti. Tą, ką galėjome, tą padarėme“, – sakė jis.
Pasak G. Landsbergio, Latvijoje esančiai sanatorijai sankcijos nebuvo pritaikytos, nes ji priklauso trims fiziniams asmenims, kurių nė vienas nėra sankcijų sąraše.
Seime šiuo metu svarstomos pataisos, kurios leistų mokėti specialias išmokas sankcijų paveiktos Druskininkų sanatorijos „Belorus“ darbuotojams.
Pagal pateiktus teisės aktų projektus, tiems įmonės darbuotojams, kurie pasirenka išeiti iš darbo, būtų išmokėtos dviejų vidutinių atlyginimų dydžio išmokos.
