Politikai žada ieškoti sprendimų, kaip užtikrinti pagalbą ugdymo įstaigose vaikams, sergantiems diabetu. Tėvai pasakoja, kad jei vaikas mažas ir negali pats savimi pasirūpinti, neaišku, kas mokykloje ar darželyje turi stebėti gliukozės kiekį kraujyje, leisti insuliną. Todėl dažnai tėvams tenka mesti darbą ir patiems prižiūrėti vaiko sveikatą.
Izabelei prieš ketverius metus diagnozuotas pirmojo tipo cukrinis diabetas. Sužinojusi apie ligą, šeima nenutuokė, kad ne tik teks keisti gyvenimo būdą, bet ir susidurti su sunkumais ugdymo įstaigoje.
„Darželyje pradėjus kalbėtis, paaiškėjo, kad mes esame kaip ir niekam nereikalingi, nes, pagal savivaldybės pateiktą atsakymą, į mokymo įstaigą vaiką galima atvesti tada, kada jam nereikia medicininės pagalbos“, – sako tėtis Tomas Kliučininkas.
Izabelei pagalbos reikia kasdien: leisti insuliną, stebėti gliukozės kiekį kraujyje, skaičiuoti angliavandenius.
„Mama dirba mokytoja ugdymo įstaigoje, tai vienintelė darželio personalo pagalba buvo, kad perkėlė pas ją į grupę, ir mama pati prižiūrėjo. Kitu atveju mamai ar tėveliui reikėtų palikti darbą“, – tęsia T. Kliučininkas.
Asistentai darželiuose gali būti skiriami tik tuo atveju, kai yra ugdymosi poreikių, o mūsų vaikai šiuo atveju turi sveikatos poreikių.
D. Byčienė
Tokie atvejai, pasak klubo „Diabeto IQ“ vadovės Dovilės Byčienės, ne naujiena. Sako, kai kuriems tėvams tenka apsigyventi darželyje, o kartais ir keisti ugdymo įstaigą.
„Atlikome apklausą ir apie 50 proc. pasakė, kad arba teko susimažinti darbo krūvį, arba teko išeiti iš darbo – dažniausiai mamai“, – sako klubo „Diabeto IQ“ vadovė D. Byčienė.
Tėvai dalinasi, kad neaišku, kas ugdymo įstaigoje turėtų teikti pagalbą vaikui. Todėl kai kurie kreipiasi į savivaldybę ir prašo skirti padėjėją. Tačiau jų skirta tik 15, kai šalyje mokosi daugiau kaip 400 ikimokyklinio ir pradinio amžiaus vaikų, sergančių diabetu.
„Asistentai darželiuose gali būti skiriami tik tuo atveju, kai yra ugdymosi poreikių, o mūsų vaikai šiuo atveju turi sveikatos poreikių“, – teigia D. Byčienė.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pabrėžia, kad sistema paruošta, bet neveikia taip, kaip norėtųsi. Visuomenės sveikatos specialistas pagal vaiko diagnozę turėtų sudaryti individualų planą: koks specialistas, kokiu metu ir kokią pagalbą turi teikti vaikui.
„Tai būna tiek pedagogai, tiek kiti darbuotojai, tiek visuomenės sveikatos specialistai“, – supažindina SAM atstovė Audronė Astrauskienė.
„Visuomenės sveikatos specialistas pagal savo kompetenciją negali leisti insulino. Tuomet ir susiduriama su klausimu, o kas gali leisti insuliną“, – klausia klubo „Diabeto IQ“ vadovė.
Atsakomybės už vaiko būklę nenori prisiimti ir pedagogai.
„Darbo sutartyje jie yra sutarę mokyti ir ugdyti vaikus, o ne teikti medicinos paslaugas“, – aiškina Ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų asociacijos atstovė Saulė Šerėnienė.
Yra daug kitų ligų, kai yra reikalingas ligos valdymas. (...) Epilepsija, bronchinė astma, alergija, celiakija.
J. Žilinskienė
Ir sako, kad padėjėjai ar visuomenės sveikatos specialistai problemos taip pat neišspręs.
„Jei tokių vaikų yra ne vienas, reikėtų kalbėti apie seselių arba felčerių grąžinimą į ikimokyklinio ugdymo įstaigas“, – dėsto S. Šerėnienė.
„Yra daug kitų ligų, kai yra reikalingas ligos valdymas. (...) Epilepsija, bronchinė astma, alergija, celiakija“, – papildo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto lektorė dr. Jolanta Žilinskienė.
SAM kol kas apie galimybę grąžinti slaugytojus į mokyklas nesvarsto. Siūlo mokymus, ketina ieškoti būdų, kaip užtikrinti, kad mokinio pažymėjime būtų surašyta visa informacija apie būtiną pagalbą.
„Taip pat dar yra peržiūrimos ir kompetencijos, kad visuomenės sveikatos specialistai turėtų didesnes kompetencijas ir kad konkretūs žmonės būtų priskirti vaikui“, – teigia SAM atstovė.
Pasak tėvų, pagalba reikalinga vaikams iki 11 metų, kurie dar nėra pakankamai savarankiški.
