„LRT girdi“ aiškinasi situaciją, į kurią pateko regos negalią turintis abiturientas Mangirdas per matematikos valstybinį brandos egzaminą. Nors jam buvo žadėta, kad užduotys bus pritaikytos, egzamino metu kilo nesklandumų – dalis Brailio raštu pateiktų brėžinių buvo sunkiai įskaitomi, o „Word“ formato užduočių turinio ekrano skaitytuvas neperskaitė. Mangirdas teigia galėjęs atlikti tik dalį užduočių, o rezultatai turėjo įtakos jo stojimo planams. Lygių galimybių kontrolierė nustatė galimus pažeidimus, tačiau Nacionalinė švietimo agentūra su kritika nesutinka. Kol institucijos aiškinasi situaciją, abiturientas ruošiasi egzaminą laikyti iš naujo.
Plačiau – vaizdo įraše:
Nuo gimimo regos negalią turintis Mangirdas pernai, baigdamas dvyliktą klasę, ruošėsi laikyti valstybinius brandos egzaminus. Jis buvo vienintelis abiturientas Lietuvoje, kuriam užduotys turėjo būti pateiktos Brailio raštu.
Tačiau, pasak vaikino, jau pasiruošimo etape kilo nesklandumų – bandomojo egzamino jis negavo.
„Man buvo paaiškinta, kad bandomojo egzamino nebus dėl lėšų trūkumo, bet kartu buvau patikintas, jog pagrindinis egzaminas bus visiškai pritaikytas“, – pasakoja Mangirdas.
Vis dėlto atėjus matematikos egzamino dienai paaiškėjo, kad pažadai nebuvo įgyvendinti. Anot abituriento, užduotys buvo pateiktos tiek Brailio raštu, tiek kompiuteriniu formatu, tačiau abi versijos turėjo esminių trūkumų, apsunkinusių egzamino laikymą.
„Brailio raštas buvo nestandartinis, sunkiai įskaitomas – taškai buvo išdėstyti per dideliu atstumu. Kompiuterinėje versijoje buvo pritaikyta vos apie trisdešimt procentų užduočių, todėl mano galimybės jas išspręsti dar labiau sumažėjo“, – pasakoja jis.
Gailisi, kad nieko nesiėmė
Dėl šių nesklandumų Mangirdo rezultatai buvo gerokai prastesni, nei tikėtasi – iš antrosios matematikos egzamino dalies jis surinko vos 3 taškus. Nors egzamino metu vaikinas išliko santūrus, vėliau pripažino, kad galbūt reikėjo reaguoti iš karto.
„Pastebėjau vykdytoją, bet kadangi esu ramaus charakterio, nieko nesakiau. Veiksmų ėmiausi jau po egzamino – pradėjau kalbėtis su Švietimo agentūra. Galėjau egzamino metu pasakyti, kad jis nėra visiškai pritaikytas mano poreikiams: „Word“ užduočių beveik negaliu perskaityti, o brėžiniai Brailio raštu sunkiai analizuojami, todėl reikalingas tinkamai pritaikytas egzaminas“, – svarsto Mangirdas.
Dėl, Mangirdo teigimu, netinkamai parengtų užduočių jis kreipėsi ne tik į Nacionalinę švietimo agentūrą (NŠA), bet ir į Lygių galimybių kontrolierę. Tyrimo metu buvo vertinama, kiek egzaminas realiai buvo pritaikytas regos negalią turinčiam abiturientui.
„Ištyrus skundą paaiškėjo, kad, nors egzamino dalis Brailio raštu buvo pritaikyta, „Word“ formatu tik apie 30 procentų užduočių buvo įskaitomos. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga taip pat nurodė, kad dalis matematinio turinio nebuvo perskaitoma naudojant „Equation Editor 3“ programą“, – sako Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė.
Anot Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos viceprezidento Vilmanto Balčikonio, egzaminų sistema numato kelis užduočių pateikimo formatus, kad mokinys galėtų pasirinkti jam patogiausią būdą, tačiau jie turi būti visiškai pritaikyti.
„Užduotys pateikiamos ir Brailio raštu, ir „Word“ formatu – tai numatyta tvarkoje. Neregiai dažniausiai renkasi Brailio raštą, silpnaregiai – „Word“. Pastaruoju formatu galima skaityti uždavinio sąlygas ir formules, tačiau grafikai turi būti pateikiami taktiliniu būdu“, – aiškina jis.
Reikalingi abu formatai
Pasak Lygių galimybių kontrolierės, abu formatai turėtų veikti kaip vienas kitą papildančios priemonės.
„Svarbu, kad užduotys būtų kuo geriau pritaikytos abiem formatais, nes, jei vienu formatu jos nėra iki galo suprantamos, žmogus turi turėti galimybę pasitikrinti kitu. Tai ypač svarbu egzamino metu, kai patiriamas stresas“, – teigia B. Sabatauskaitė.
Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į platesnes įtraukiojo švietimo spragas – ne visi mokiniai vienodai gerai įvaldo Brailio raštą, nors jis kai kur vis dar būtinas.
„Galima visai neliesti kompiuterio ir viską skaityti Brailio raštu. Tačiau ne visi turi stiprių Brailio skaitymo įgūdžių – tekstą lengviau skaityti kompiuteriu, su garsu. Vis dėlto yra dalykų, kurių taip neperskaitysi: pavyzdžiui, neišmoksi kalbų, nes rašyba skiriasi. Taip pat ir matematikoje – ilgos susakytos formulės neatsiminsi, todėl turi būti galimybė jas pasižiūrėti, pasitikrinti. Tokiais atvejais Brailio raštas išlieka reikalingas“, – sako V. Balčikonis.
Galiausiai, tyrimas patvirtino, kad egzaminas nebuvo tinkamai pritaikytas visais aspektais.
„Brailio raštu vis tiek gali kilti sunkumų perteikiant kai kuriuos matematinius elementus, pavyzdžiui, trupmenas ar geometrines figūras. Todėl svarbu užtikrinti kuo didesnį pritaikomumą abiem formatais. Šiuo atveju konstatuota, kad buvo pažeistos lygios galimybės“, – pabrėžia B. Sabatauskaitė.
Skaitmeninio formato nesklandumai
Tačiau NŠA nesutinka su kritika ir teigia, kad klaidų buvo tik „Word“ formato užduotyse. Anot jų, Brailio raštu pateiktos užduotys buvo parengtos tinkamai, o problemų galėjo kilti dėl kitų priežasčių.
„Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras yra pateikęs išvadą, kad Brailio raštu užduotys buvo parengtos tinkamai. Jau daugiau nei dvidešimt metų rengiame tokias užduotis ir iki praėjusių metų nesame gavę skundų dėl jų netinkamumo. Užduotis rengia ekspertai, todėl negaliu atsakyti, kodėl konkrečiu atveju kilo nesusipratimų ir kodėl mokinys užduočių Brailio raštu negalėjo perskaityti“, – teigia agentūros Pasiekimų departamento direktorė Jolanta Pauliukienė.
Mangirdas vis dėlto pabrėžia, kad skirtingi formatai jam sukėlė techninių sunkumų.
„Brailio raštu uždaviniai pateikiami taškais, kuriuos galiu jausti pirštais. O kompiuteryje juos skaito ekrano skaitytuvas. Pavyzdžiui, kai parašyta „apskaičiuokite“, jis perskaito žodį, bet toliau esančios lygties nebeišskaito – pasako tik „įterptasis objektas“. Man tai nieko nepaaiškina“, – aiškina jis.
Pasak Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos atstovo, dalis problemų kyla ne tik dėl užduočių turinio, bet ir dėl jų pateikimo skaitmeniniu formatu.
„Paprastesnes formules ekrano skaitymo programa gali perskaityti, bet reikia mokėti ja naudotis. Jos skaitomos angliškai, nes lietuviško sprendimo tam nėra, todėl neregys turi išmokti valdyti įrankį. Užduočių rengėjai turi užtikrinti, kad formulės nebūtų pateiktos kaip paveikslėliai ar netinkamai suformuotos – kaip buvo šiuo atveju su senesniais įrankiais parengtu turiniu“, – sako V. Balčikonis.
Pasiruošimas naujam egzaminų sezonui
Šiemet vėl artėja egzaminai, o abiturientams su regos negalia vėl reikės užduočių Brailio raštu arba „Word“ formatu. Kyla klausimas, ar NŠA pasiruošusi užtikrinti, kad ankstesnės problemos nepasikartotų.
„Turbūt šiemet reikėtų tai įsivertinti geriau. Gaila, kad tam abiturientui šis egzaminas jau baigtas, o tai gali turėti įtakos jo stojimui ir rezultatams. Suprantu, kad egzaminų užduotys yra jautri informacija, tačiau, jei siekiame lygiavertės visuomenės, tokios situacijos rodo, kad pritaikymas dar nėra pakankamas. Tikiuosi, kad bus realios konsultacijos, o ne formalus įgyvendinimas“, – sako B. Sabatauskaitė.
NŠA teigia, kad sprendimų dar ieškoma, o atsakomybės nuo savęs agentūra neketina perkelti.
„Mes neturime rekomendacijų, kaip tiksliai turėtų atrodyti užduotys, tačiau atsakomybės tikrai nepermetame. Aiškinsimės, kaip formules pateikti taip, kad ekrano skaitymo programa jas tinkamai perskaitytų. Tikiuosi, kad pavyks rasti sprendimą ir „Word“ formato užduotys bus labiau pritaikytos“, – teigia J. Pauliukienė.
Tuo metu Mangirdas jau ruošiasi naujam matematikos egzaminui, nors ankstesnė patirtis jam paliko daug klausimų dėl sistemos veikimo.
„Kadangi tai turi įtakos studijoms, egzaminą laikysiu dar kartą. Manau, kad turėtų būti imtasi veiksmų, kad tokios situacijos nebesikartotų“, – sako vaikinas.
Kol NŠA žada daugiau konsultacijų su aklųjų ir silpnaregių organizacijomis, lieka neaišku, ar tai nebus per vėlu, kai egzaminai jau artėja, o panašių problemų gali kilti ir daugiau.
Parengė Ignas Ramanauskas.
