Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) planuojama suteikti teisę nustatyti pamokų skaičių.
„Projektu mes siūlome perkelti mokinių mokymosi krūvio reguliavimą iš sveikatos apsaugos srities teisės aktų į švietimo srities teisės aktus“, – pristatydama pataisas šią savaitę Seime kalbėjo švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.
Mokinių mokymosi krūvis šiuo metu reglamentuojamas sveikatos srities teisės aktuose, nors, anot ŠMSM, pagal savo turinį tai yra ugdymo proceso organizavimo klausimas.
Pagal projektą, ŠMSM reguliuotų pamokų, dalykų, valandų skaičių, tuo metu Sveikatos apsaugos ministerija liktų atsakinga už mokyklų ir patalpų įrengimą, klasių dydį, apšvietimą, vėdinimą numatančias tvarkas, aplinkos reikalavimus, triukšmo lygio nustatymą, mokyklos teritorijos įrengimą.
R. Popovienės teigimu, siūlomi pakeitimai sudarys prielaidas užtikrinti aiškesnį institucinių kompetencijų paskirstymą.
Šiuo metu higienos normoje nustatyta, kad per dieną pirmoje klasėje negali būti daugiau kaip penkios pamokos, 2–4 klasėse – šešios, 5–10 klasėse ir gimnazijos I–IV klasėse – septynios pamokos.
Švietimo ministerija siūlo didžiausią galimą pamokų skaičių pradinių klasių mokiniams padidinti nuo 30 iki 31–32.
Tai padaryti planuojama siekiant daugiau laiko skirti lietuvių kalbos ugdymui tautinių mažumų mokyklose.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sausio pradžioje konstatavo, kad tautinių mažumų mokyklų pradinėse klasėse šiuo metu galiojanti tvarka, kai lietuvių kalbos pamokų yra mažiau nei gimtosios kalbos, prieštarauja įstatymams.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, tautinių mažumų mokyklų pradinukai turi mažiau lietuvių kalbos pamokų nei gimtosios kalbos pamokų: 1–4 klasėse – penkias pamokas per savaitę, o gimtosios kalbos – septynias pamokas per savaitę.
„Aš manau, kad (...) gali iškilti klausimas ne tik dėl tautinių mažumų, bet, tarkime, dėl pilietinių, gynybos valandų padidinimo, ir tada tikrai bendrame komplekse su mažiau biurokratijos žingsnių mes galėsime greičiau priimti sprendimus būtent švietimo ministro įsakymu“, – sakė R. Popovienė.
Seimas ėmėsi svarstyti ir kartu pateiktų pataisų, kuriomis siekiama įtvirtinti reikalavimą profesijos mokytojams turėti profesijos mokytojo kvalifikaciją arba ją įgyti per ketverius metus nuo darbo pradžios, o dirbant mokytoju pagal neformaliojo švietimo programas – per vienus metus nuo darbo pradžios.
Jau dirbantiems asmenims taip pat numatomas ketverių metų pereinamasis laikotarpis kvalifikacijai įgyti.
„Siekiama sustiprinti profesinio mokymo kokybę, nustatant reikalavimą asmenims, dirbantiems pagal profesinio mokymo programas, įgyti profesijos mokytojo kvalifikaciją. Šiuo metu pakanka baigti trumpalaikį pedagoginių ir psichologinių žinių kursą, kuris nėra pakankamas aukštai profesinio mokymo kokybei užtikrinti“, – teigė R. Popovienė.
Pataisas toliau svarstys Švietimo ir mokslo komitetas, jos į posėdžių salę grįš birželio pradžioje.
