Kėdainių rajono Užvermenės kaime gyvenanti 16-metė moksleivė Justina Jakaitytė teigia, kad Lietuvos švietimo sistema nėra visiškai bloga ir turi tvirtus pamatus, tačiau ją gadina nuolatiniai eksperimentai su ugdymo programomis ir egzaminų tvarka, dėl kurių daugiausia nukenčia mokiniai. „Iki šiol pykstu, kad pernai prie egzaminų pridėjo 10 balų. Nesuprantu, kodėl jie taip padarė ir ką galvojo“, – LRT RADIJO laidoje „Už Vilniaus“ sako dešimtokė.
Plačiau – LRT RADIJO laidos „Už Vilniaus“ įraše:
Į mokyklą Kėdainiuose važiuoja 30 kilometrų
Pradines klases Justina baigė netoli gyvenamosios vietos įsikūrusioje mokykloje, tačiau jai užsidarius dėl mokytojų ir mokinių trūkumo teko pereiti į kitą, jau už 10 kilometrų nutolusią ugdymo įstaigą. Nors ten mokytis jai visai patiko, 9 klasėje Justina priėmė sprendimą pereiti į Kėdainių „Atžalyno“ gimnaziją.
„Nesigailiu, kad po 9 klasės išėjau, nors ten irgi buvo smagu. Pernai turbūt labiausiai užaugau kaip žmogus. Pasidariau drąsesnė ir supratau, kad galbūt man reikėtų išplaukti į platesnius vandenis“, – pasirinkimą pereiti į mokyklą, į kurią kasdien reikia važiuoti 30 kilometrų, aiškina moksleivė.
„Labai smagu, kad šioje mokykloje žmonės yra geri. Aš iš kaimo, jie iš miesto, yra ir kitų iš kaimo atvažiavusių žmonių, nes ten nyksta mokyklos. Visi gerai sutariame. Niekas nevertina ir nekalba, kad esi iš kaimo ir dėl to kitokia ar kažkuo blogesnė“, – džiaugiasi Justina.
Pasak jos, mokymasis didelėje ugdymo įstaigoje gerai paruošia ne tik būsimoms studijoms, bet ir gyvenimui.
„Universitete dar mažiau dėmesio iš dėstytojų, dar didesnis krūvis, daugiau studentų ir didesnė mokymosi įstaiga. Todėl didelė mokykla – puikus startas mokslams ir gyvenimui, nes gyvenime irgi negausime tiek dėmesio, kiek norime gauti. Reikia priprasti, kad esi eilinis žmogus, eilinėje vietoje ir niekas tavęs neiškels, nesuteiks daugiau dėmesio ar pinigų“, – teigia pašnekovė.
Nors į mokyklą kasdien tenka važiuoti 30 kilometrų, moksleivė tikina, kad tai jai papildomų sunkumų ir nuovargio nesukelia.
„Ryte keliuosi 6.20 val. Pernai, kai reikėdavo iki mokyklos važiuoti 10 kilometrų, keldavausi 6.50 val. Bet didelio skirtumo nejaučiu. Miegoti nueinu panašiu laiku, kaip ir seniau – 22 val. Man užtenka 7–8 valandų, nejaučiu didelio nuovargio ar kad būtų sunku mokytis“, – sako Justina.
Save ji laiko laimingu žmogumi, nes jos gyvenimas neapsiriboja vien mokslais ir mokykla.
„Manau, esu ne tik laiminga moksleivė, bet ir laimingas žmogus. Bent jau mano aplinkoje laimingų moksleivių yra dauguma, nes mokykla vis dėlto nėra mūsų visas gyvenimas“, – pabrėžia dešimtokė.
„Gyvenimo įgūdžių pamokų niekas nepriima rimtai“
Dešimtokė taip pat dalijasi įžvalgomis apie Lietuvos švietimo sistemą bei jos problemas. Pasak moksleivės, tokios pamokos kaip pilietiškumas ir gyvenimo įgūdžiai nereikalingos, nes nesuteikia jokios vertės.
„Mane nervina niekingos pamokos: gyvenimo įgūdžiai, pilietiškumas, muzika. Nei mes vertiname tuos dalykus, kaip valdžia tikisi, kad vertinsime, nei programos teisingai padarytos, kad mus įtrauktų, nei patys mokytojai juos sureikšmina. Pilietiškumo pamokose, labai atsiprašau, kad taip pasakysiu, bet mes tiesiog sėdime prie telefonų“, – pažymi pašnekovė.
Justinos teigimu, gyvenimo įgūdžių pamokos taip pat nesuteikia realios naudos – tai, anot jos, rodo ir paviršutiniškai dėstoma karjeros ugdymo tema. Kaip pavyzdį dešimtokė pateikia užduotį, kai per vieną pamoką mokiniams reikėjo ant lapo surašyti tris juos dominančias studijų kryptis ir ugdymo įstaigas, į kurias norėtų stoti.
„Dabar karjeros ugdymas toks – turi parašyti tris skirtingas studijų kryptis ant lapo, kai net nežinai, kur nori stoti ar ką nori studijuoti. Kaip žmogus, kuris nežino, parašys? Tai arba nesuteikta kvalifikacija mokytojui, arba pačios programos trūkumas, nes toks ugdymas nelogiškas“, – kalba moksleivė.
Anot jos, nelogiškai sudaryta ir gyvenimo įgūdžių pamokoje dėstoma lytiškumo ugdymo programa.
„Neatsimenu, kad būtume turėję lytiškumo pamokų. Tik girdėjau, kad pernai apie tai dėstė penktokams. Bet penktokai nepriima to rimtai. Turbūt mes irgi nelabai rimtai priimtume. Nesuprantu, kodėl tai buvo dėstoma penktokams. Nemanau, kad ši programa sudaryta teisingai, ji parengta ne tai amžiaus grupei“, – sako Justina.
„Gyvenimo įgūdžių pamokų niekas nevertina gerai, nes jų niekas nepriima rimtai. Atrodo, kad gyvenimo įgūdžiai turėtų būti suteikti gyvenimo, o ne prievarta įkišti mums į galvas“, – kritikos gyvenimo įgūdžių programai negaili dešimtokė.
„Švietimo sistemoje neturėtų būti eksperimentų“
Ji teigia gyvenimo įgūdžių besimokanti ne pamokose, o įsitraukdama į įvairias mokyklos veiklas ir savanoriaudama.
„Manau, gyvenimo įgūdžiai ateina ne iš gyvenimo įgūdžių pamokos, o iš gyvenimo mokykloje. Labai mėgstu savanoriauti įvairiuose renginiuose, koncertuose. Ten gali surasti savo stiprybes – tau paskiria kokį nors darbą ir pan. Jau pusantrų metų stebiu, kas man patinka, ką moku, kur jaučiuosi gerai. Per tokias patirtis pažįsti save ir įgyji gyvenimo įgūdžių“, – įsitikinusi Justina.
Moksleivės teigimu, nors Lietuvos švietimo sistema viešojoje erdvėje aršiai kritikuojama, ji nėra visiškai bloga ir turi gerus pamatus. Visgi, anot pašnekovės, daugiausia problemų kyla vyresnėse klasėse, kai mokiniams reikia laikyti egzaminus.
„Iki šiol pykstu, kad pernai prie egzaminų pridėjo 10 balų. Nesuprantu, kodėl jie taip padarė ir ką galvojo. Man dabar labai gaila šių metų abiturientų, nes su jais kartu į aukštąsias mokyklas stos ir tie, kuriems pernai pridėjo 10 balų. Įstos tas, kuris pernai gavo, tarkime, 80 taškų ir jam pridėjo 10 balų, o šių metų abiturientas, gavęs 80 balų, gali ir neįstoti“, – piktinasi Justina.
Pasak jos, švietimo sistemoje neturėtų būti tokių eksperimentų.
„Būna atvejų, kai į egzaminą įtraukiama užduotis, kurios tiesiog nėra programoje. Turi ją išspręsti, nors tokio pobūdžio užduotį matai pirmą kartą. Manau, turėtų būti mažiau eksperimentavimo ir daugiau atidumo, profesionalumo bei likimo prie pamatų. Jeigu tai veikia, nereikia keisti", – teigia dešimtokė.
„Nežinau, kodėl nesiremiame užsienio pavyzdžiais, kur situacija galbūt yra geresnė, o darome kažką savo, eksperimentuojame ir dėl to kenčia mokiniai“, – pabrėžia Justina.
Parengė Vaida Račkauskaitė
