„Ubagai – ne mūsų taikinys“ׅ: nemokamos kojų venų operacijos – į privatininkų rankas?

„Ar jūs baigsite tuos ubagus nemokamai operuoti, jie nėra mūsų taikinys“, – iš privačiai dirbančio kraujagyslių chirurgo repliką sako išgirdęs Jonavos ligoninėje dirbantis chirurgas Paulius Mocevičius. LRT.lt jis teigia, kad ministerijoje bręsta sprendimas net 80 proc. sumažinti kojų venų operacijų skaičių: „Jų tikslas, kad venų operacijos nebebūtų kompensuojamos ir jas perimtų privati medicina.“ Kitas kraujagyslių chirurgas Linas Velička sako, kad šios operacijos dabar atliekamos į kairę ir į dešinę: „Taškome mokesčių mokėtojų pinigus ir operuojame sveikus žmones.“  

Daugiau nei kas antras lietuvis patiria venų varikozę

Jonavos ligoninės gydytojas kraujagyslių chirurgas Paulius Mocevičius teigia, kad šiuo metu didžioji dalis kojų venų operacijų atliekama lazeriu ir yra visiškai kompensuojamos sveikatos draudimą turintiems pacientams.

„Ši operacija yra minimaliai invazyvi ir gali paciento gyvenimą pakeisti vos per 15 minučių. Jis gali stotis nuo operacinio stalo ir keliauti namo.

Lietuvoje turime genetiškai paveldėtą didelį sergamumą venų varikoze. Ja serga nuo 50 iki 70 procentų gyventojų.

Per pastaruosius dešimt metų šalyje išaugo lazerinių venų operacijų skaičius – nuo maždaug 5 tūkst. iki 16 tūkst. operacijų per metus. Vien dėl šio progresyvaus gydymo metodo žmonės nebevargsta taip, kaip anksčiau.

Pacientai itin vertina lazeriu atliekamos operacijos naudą, kai jiems nebereikia nešioti kompresinių kojinių, gerti vaistų. Konservatyvusis gydymas tik palengvina simptomus, bet neišgydo ligos“, – operacijos naudą giria kraujagyslių chirurgas.

Kaltinimai kolegoms siekiu pasitarnauti privačiam medicinos verslui

Pasak P. Mocevičiaus, kojų venų operacijų kompensavimui iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo iškilo grėsmė. Esą dalis kraujagyslių chirurgų siekia, kad didžioji dalis kojų venų operacijų būtų atliekamos tik privačiose klinikose, o pacientai mokėtų visą kainą. Šiandien varikozės operacija lazeriu privačioje klinikoje kainuoja 1 500–2 000 eurų.

„Ligonių kasos kartu su Sveikatos apsaugos ministerija pamatė, kad smarkiai išaugo šių operacijų skaičius. Dėl to pradėjo ieškoti būdų, kaip jas riboti.

Mano žiniomis, į ministeriją vos ne slapta kreipėsi Kauno klinikų Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vadovas Linas Velička ir Santaros klinikų kraujagyslių chirurgas Tomas Baltrūnas. Jie, nesitarę su mūsų kraujagyslių chirurgų bendruomene, pateikė pasiūlymą, kad kojų venų operacijos būtų kompensuojamos tik pacientams, kuriems liga gerokai pažengusi, kai ant kojų jau beveik atsivėrusios opos.

Visos kitos operacijos nebebus kompensuojamos. Jeigu norėsi operuotis, keliauk į privačią kliniką ir mokėk už operaciją nuo 1 500 iki 2 000 eurų.

Jie aiškina, kad dabar dauguma atliekamų kojų venų operacijų esą yra estetinės, o mes, dirbantys valstybinėse ligoninėse, suprask, operuojame sveikus žmones.

Manau, kad jie atstovauja privatų interesą ir siekia, kad venų operacijos atitektų privačioms klinikoms.

Toks modelis jau įdiegtas Latvijoje. Ten net įsikūrė privatus kraujagyslių chirurgijos centras, kur pacientai moka visą kainą. O jeigu neturi pinigų – tai jau ne valstybės bėdos. Panašiai kaip pas mus yra su odontologija. Aišku, kad šis pasiūlymas patiko ir SAM, ir Ligonių kasai. Juk bus sutaupyta daug lėšų“, – LRT.lt pasakojo, kaip pats sako, viešąjį interesą ginantis kraujagyslių chirurgas.

Pacientai bus priversti mokėti dideles sumas už operaciją?

Pasak už operacijų kompensavimą kovojančio chirurgo, šiuo projektu siekiama sumažinti per 80 procentų kompensuojamų kojų venų operacijų.

„Ką tai reiškia? Iš pernai operuotų 16 tūkst. pacientų, operacija kompensuojama būtų tik maždaug 2 tūkst. žmonių, kurie serga sunkios formos varikoze“, – piktinasi Jonavos ligoninėje dirbantis gydytojas.

P. Mocevičius sako, kad jau dabar kai kuriose viešose įstaigose egzistuoja verslo metodai. Pavyzdžiui, žmogus kreipiasi dėl kojų venų operacijos, o jam pasako, kad laukti reikės vos ne ketverius metus. Tada tas žmogus eina pas tą patį chirurgą, tik jau privačiai operuotis.

„Tai suktas būdas, kaip atvesti pacientą į privačią kliniką. Vienas privačiai dirbantis kraujagyslių chirurgas man per vakarėlį pasakė tiesiai šviesiai: „Ar jūs baigsite tuos ubagus nemokamai operuoti, jie nėra mūsų taikinys?“ , – teigia pašnekovas.

Didelės dalies operacijų nebeliks nuo liepos 1 dienos?

Pasak P. Mocevičiaus, dėl šio projekto skilo kraujagyslių chirurgų bendruomenė.

„Vieni chirurgai sako, kad negalima naikinti kompensacijos ir skirstyti pacientų pagal stadijas, kiti stumia įstatymą, kad operacijos pereitų į privačias rankas“, – sako chirurgas.

P. Mocevičiaus žiniomis, šis projektas turėtų įsigalioti nuo liepos 1 dienos.

Kita nuomonė: už valdiškus pinigus atliekamos nesvarbios operacijos

Projektą sumažinti kompensuojamų venų operacijų skaičių ministerijai pateikęs Kauno klinikų Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vadovas Linas Velička LRT.lt pripažįsta siekiantis, kad Ligonių kasa neapmokėtų lengvų formų varikozių. Tikslas – sumažinti nereikalingų operacijų skaičių.

„Pasiūlymą grindžiame užsienio šalių patirtimi. Palyginti su jomis, Lietuvoje atliekama per daug kojų venų operacijų. Pavyzdžiui, Švedijoje varikozės operacijų šimtui tūkstančių gyventojų atliekama 80, o pas mus – maždaug 600.

Kitaip tariant, už valdiškus pinigus dabar į kairę ir į dešinę yra atliekamos perteklinės arba estetinės venų operacijos. Tai nėra normalu“, – teigia L. Velička.

Chirurgas L. Velička: mes turime rūpintis, kad nebūtų operuojami sveiki žmonės

Ne tik Kauno klinikose, bet ir privačiai dirbantis chirurgas neigia, kad yra suinteresuotas, jog varikozę turintys pacientai užplūstų privačių klinikų operacines ir neštų pelną.

„Pirmiausia aš esu Kauno klinikų Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vedėjas ir puikiai matau, kad venų operacijos yra atliekamos be jokių rimtų indikacijų. Mes turime rūpintis, kad nebūtų operuojami sveiki žmonės ir už viešus pinigus atliekamos estetinės kojų venų operacijos. Šią problemą regiu ne tik aš, bet ir dauguma kraujagyslių chirurgų“, – teigia kraujagyslių chirurgas.

„Yra chirurgų, kurių tikslas – uždirbti iš konvejeriu atliekamų operacijų“

Pasak L. Veličkos, šiam projektui garsiai prieštaraujantis jo kolega irgi kraujagyslių chirurgas P. Mocevičius pats turi asmeninį interesą.

„Vien tik Jonavos ligoninėje jis per praeitus metus atliko tūkstantį kojų venų operacijų. Dar tiek pat operacijų atliko privačioje klinikoje.

Tai jo tikslas yra uždirbti iš konvejeriu atliekamų operacijų. Juk už kiekvieną operaciją ligoninė jam moka pinigus.

Tai pačiai Jonavos ligoninei yra aktualu gauti lėšas iš Ligonių kasų už šias operacijas. Pagalvokite, iš 5 000 operacijų – 2 000 yra kojų venų. Jie suinteresuoti tokiu aktyvumu“, – pastebi chirurgas.

Nebūtina operuoti kiekvienos išsiplėtusios venos

Pasak jo, dabar yra taip, kad vos ne dėl visų kojų skausmų imamasi daryti venų operacijas.

„Venų liga yra ganėtinai miglota. Žmogui gali būti išsiplėtusios kojų venos, bet jų gali visiškai neskaudėti. Nors atrodyti gali baisiai, bet operacija nėra tikslinga. Aš pats nuo vaikystės vaikštau su išsiplėtusia vena, bet jos neoperuoju.

Mano galva, jeigu bereikalingoms kojų venų operacijoms Ligonių kasa uždės apynasrį, pacientas tik laimės. Jis nesidarys bereikalingos operacijos privačioje klinikoje ir dar išsaugos veną, kuri gali būti reikalinga nutikus traumai. Juolab kad lazeriu atliekamos kojų venų operacijos turi nemenką komplikacijų riziką.

Dar kartą sakau, kad operavimas į dešinę ir į kairę neturi jokio pagrindo. Jeigu nieko nekeisime, toliau judėsime į prarają, taškysime mokesčių mokėtojų pinigus ir kas antras lietuvis vaikščios be kojų venų“, – perteklinių operacijų grėsmę įžvelgia L. Velička.

L. Velička įsitikinęs, kad žmonių, kuriems tikrai reikia kojų venų operacijos, yra ne daugiau nei 20 proc. Visiems kitiems egzistuoja kiti varikozės gydymo būdai: vaistai, kompresinės kojinės.

Ministerija teigia, kad sprendimas dar nepriimtas

LRT.lt kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją dėl plano stipriai sumažinti venų operacijų skaičių. Ministerijos atstovai teigė, kad šis sprendimas dar nepriimtas, tačiau neslėpė, kad šių metų pradžioje ministerijoje vyko pasitarimas dėl to, kaip sumažinti venų operacijų skaičių.

„Pasitarimas įvyko su pastabas ir pasiūlymus pateikusiais suinteresuotais asmenimis, įstaigų ir institucijų atstovais. Pasitarimo metu aptartos gautos pastabos ir pasiūlymai, išklausyti skirtingų gydymo įstaigų kraujagyslių chirurgijos gydytojų argumentai ir pozicijos.

Atsižvelgiant į tai, kad gydytojų kraujagyslių chirurgų nuomonė dėl papildomų sąlygų taikymo atliekant kojų venų operacijas išsiskyrė, pasitarimo metu sutarta, jog Kraujagyslių chirurgijos draugija per vieną mėnesį apsvarstys ir pateiks ministerijai oficialią suderintą Kraujagyslių chirurgijos draugijos poziciją. Gavus siūlymus, ministerija juos įvertins ir priims atitinkamus sprendimus“, – raštu informavo ministerijos atstovai.