Lėtinėmis ligomis sergantiems vaikams ugdymo įstaigose neužtikrinamos būklės kontrolei reikiamos sąlygos, dėl ko labiausiai kenčia mažiausieji, dar negalintys pasirūpinti savimi. Atsakingos institucijos pripažįsta, kad spragų esama ir tikina ieškančios būdų, kaip užtikrinti nuolatinę medicininę pagalbą cukriniu diabetu ir kitomis lėtinėmis ligomis sergantiems vaikams.
Dėl pagalbos cukriniu diabetu sergantiems moksleiviams į Seimą kreipėsi Vaikų endokrinologų asociacija ir įstaigų „Diabeto IQ“ klubo ir VšĮ „Galimybių erdvė“ atstovai. Šis klausimas svarstytas trečiadienį vykusiame bendrame Seimo Švietimo ir mokslo bei Sveikatos reikalų komitetų posėdyje.
„Labiausiai pažeidžiami mažiausi ir norisi tą kartoti, kad spraga labiausiai išryškėja ikimokykliniame, priešmokykliniame ir pradiniame ugdyme – būtent ten, kur vaikai pagal savo raidą patys negali pasirūpinti savimi ir savo ligos kontrole“, – Seimo komitetų posėdžio metu kalbėjo „Diabeto IQ“ klubo vadovė Dovilė Byčienė.
Ji pabrėžė, jog neužtikrinus reikiamų sąlygų mokyklose, lėtinėmis ligomis sergančių vaikų tėvai gali būti priversti palikti darbus.
„Praktikoje dažniausiai mama apsigyvena darželio rūbinėje ir leidžia insuliną (vaikui – ELTA) prieš pusryčius, pietus ir vakarienę ir reaguoja į visas situacijas (...). Arba nusprendžia, kad esamoje situacijoje ji nelabai norėtų gyventi darželio rūbinėje – ji tiesiog išeina iš darbo“, – kalbėjo „Diabeto IQ“ klubo vadovė.
„Šita liga nėra taip paprastai kontroliuojama“
D. Byčienės teigimu, pagrindinės sistemos spragos yra susijusios su neapibrėžtumu, kas ugdymo įstaigoje atsakingas už savo ligos kontrole negalinčių pasirūpinti vaikų priežiūrą ir pagalbos suteikimą.
„Nėra aiškiai reglamentuota, kas ugdymo įstaigoje atsakingas už pagalbą vaikui, ypač kai reikia suleisti insuliną, reaguoti į hipoglikemiją ar hiperglikemiją ir atlikti kitus diabeto kontrolės veiksmus“, – teigė ji.
Taip pat pastebėta, jog ugdymo įstaigose dirbantiems sveikatos priežiūros specialistams neretai trūksta kompetencijų moksleivių lėtinių ligų kontrolei.
„Matome, kad net ir mūsų vedamų mokymų nepakanka, nes reikia ne tik teorinių, bet ir praktinių mokymų. Tai reiškia, kad į mokyklą reikia nuvažiuoti ne vieną kartą, nes iš tiesų šita liga nėra taip paprastai kontroliuojama, ypač tiems, kurie apie ją nežino nieko“, – pabrėžė „Diabeto IQ“ klubo vadovė.
Papildomus mokymus pedagogams ir ugdymo įstaigų gydytojams ruošia ir Sveikatos apsaugos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos. Žadama plėsti žinias, kaip suteikti pagalbą diabetu, epilepsija, astma ir kitomis lėtinėmis ligomis sergantiems vaikams.
„Visuomenės sveikatos specialistams yra parengta mokymo programa, skirta grynai savirūpai. Ji bus padaryta ir nuotolinė. Sutarta su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), kad ta programa galės naudotis ir pedagogai – ypač tie, kurie žino, kad jų akiratyje yra vaikas, sergantis lėtine liga“, – teigė Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos stiprinimo skyriaus vedėja Audronė Astrauskienė.
Mano, kad pagalbą turėtų teikti specialiai paruošti gydytojai
Visgi Seimo Švietimo komiteto narė socialdemokratė Ingrida Braziulienė mano, jog pagalbą, susijusią su įvairiomis lėtinėmis ligomis, moksleiviams turėtų teikti specialiai tam paruošti gydytojai specialistai.
„Šitokius darbus – ligas, kur vaikai serga, kur reikia vesti kateterius ir visa kita, turėtų atlikinėti ne visuomenės specialistai, o turi atlikti žmonės, baigę mokslus, nes tai yra indikacijos ir didžiulis yra pavojus užkratui“, – kalbėjo ji.
„Nes iš patirties sakau, jeigu mokykla turi 700 vaikų, o specialistas ateina tris kartus į savaitę po 3– 4 valandas, tai apie kokią mes pagalbą kalbame? Tai kažkaip reikėtų spręsti kompleksiškai (šį klausimą – ELTA)“, – aiškino I. Braziulienė.
Klausimą dėl pagalbą galinčių teikti gydytojų kompetencijų komitetui iškėlė ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė konservatorė Jurgita Sejonienė.
„Iš to kas dabar buvo pasakyta supratau, kad vis dėlto bus niekas neatsakingas ir toliau – kaip dabar yra, taip ir toliau liks chaosas (...). Todėl kad jo (visuomenės sveikatos specialisto – ELTA) darbas yra profilaktika, mokymas, kad ligų nebūtų. Bet mes čia turime sergančius lėtinėmis ligomis, tai mes apie profilaktiką nekalbame šiuo atveju“, – pastebėjo ji.
Kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrę
Tuo metu sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė ketvirtadienį Seime vykusioje Vyriausybės valandoje tikino, kad diskusijos šiais klausimais vyksta – peržiūrimos švietimo įstaigose dirbančių gydytojų funkcijos, vertinamas jų darbo krūvis.
„Iš tiesų mūsų idėja ir pasiūlymas ir yra bendradarbiaujant peržvelgti funkcijas atsižvelgiant į tai, kad finansavimas visgi yra ribotas ir neturime daug vilties, kad jis reikšmingai padidėtų. Todėl funkcijų peržiūrėjimas yra viena iš užduočių, kuri jau yra pradėta diskusijose vykdyti ir darbiniame formate apie tai kalbame. Tai, aišku, yra susiję su atitinkamais normatyvais, kurie yra priskirti specialistams“, – kalbėjo M. Jakubauskienė.
Visgi sveikatos apsaugos ministrė pripažino, jog „klausimas apie finansavimą tikrai aktualus“.
„Atitinkamai tas klausimas apie finansavimą tikrai aktualus. Esame suplanavę poreikius, su kuriais kreipsimės į Finansų ministeriją ir diskusiją, derybas tikrai tęsime norėdami palaikyti ir išsaugoti visuomenės sveikatos specialistus ir funkcijas mokyklose“, – tikino M. Jakubauskienė.
