Vis daugiau dėmesio sulaukia peptidų ir kliniškai nepatvirtintų papildų rinka, populiarėjanti tarp jaunimo. Socialiniuose tinkluose žadami greiti rezultatai vilioja, tačiau medikai įspėja – tokių preparatų poveikis dažnai nėra iki galo ištirtas, o rizika sveikatai gali būti reikšminga. Apie tai pasakoja Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės klinikinės toksikologijos gydytoja Gabija Mikulevičienė ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto dėstytoja, šeimos gydytoja Silvija Valdonė-Alšauskė.
Pasak S. Valdonės-Alšauskės, peptidai – tai trumpos aminorūgščių grandinės.
„Paprastai tariant, tai yra mažesnieji baltymų broliai, ir dalis jų yra randami mūsų organizme. Tai signalinės molekulės, kurios kasdien cirkuliuoja mūsų organizme, sudaro hormonus ir kitus junginius. Dalis jų yra sintetiniai – išgauti iš galimai kitų gyvų organizmų arba sukurti laboratorijoje“, – aiškina gydytoja.
Plačiau – vaizdo įraše:
Ne naujovė
Pasak S. Valdonės-Alšauskės, vadinamoji šešėlinė peptidų rinka glaudžiai susijusi su populiarėjančiomis savirūpos ir vadinamojo biohakingo tendencijomis.
„Labai dažnai žmonės pradeda rūpintis savimi pasitikėdami įvairiais autoriais ar lektoriais, kurie neturi tam reikiamo išsilavinimo. „Biochaking“ ypač išpopuliarėjo JAV, o Europą plačiau pasiekė tik prieš keletą metų. Būtent šiame kontekste labai dažnai minimi ir peptidai“, – sako ji.
Vis dėlto, pabrėžia gydytoja, patys peptidai nėra naujovė ar savaime pavojingas dalykas – dalis jų jau seniai naudojami medicinoje.
„Pavyzdžiui, yra registruoti vaistai, tokie kaip semagliutidas ar tirzepatidas, kurie turi klinikinius tyrimus, įvertintas rizikas ir yra plačiai naudojami“, – aiškina ji.
Problema kyla dėl nelegalių ar nepatvirtintų preparatų. Gydytoja atkreipia dėmesį, kad internete plintantys „gydymo algoritmai“ dažnai nėra pagrįsti moksliniais įrodymais.
„Šešėlinė rinka apima tuos peptidus, kurie nėra registruoti, neturi klinikinių ir saugumo tyrimų. Pateikiamos konkrečios dozės, intervalai, bet neaišku, kuo tai paremta – nėra atlikta klinikinių tyrimų su žmonėmis“, – teigia S. Valdonė-Alšauskė.
Suvilioja pažadais
Pasak medikės, dalis žmonių ne tik įsigyja nepatvirtintus preparatus, bet ir juos vartoja injekcijomis.
„Yra dvi kategorijos: registruoti peptidai, tai yra medikamentai, ir neregistruoti, kurie parduodami su etikete „tik tyrimo tikslams“. Jie parduodami buteliukuose, ir praktiškai bet kas gali juos įsigyti – nereikia įrodyti, kokį tyrimą vykdai. Neretai žmonės tuos „tyrimus“ atlieka su savimi“, – aiškina gydytoja.
Anot jos, tokių produktų pardavėjai vilioja paprastais, bet patraukliais pažadais.
„Dažniausiai žadama ilgaamžiškumas, gražesnė oda, svorio mažėjimas. Tačiau kiekvienas peptidas turi ne vieną veikimo mechanizmą, todėl nebūtinai gausite tai, kas žadama“, – pabrėžia ji.
Gydytoja pateikia ir konkretų pavyzdį: „Yra vadinamasis vario tripeptidas, siejamas su odos, nagų ir plaukų grožiu, tačiau vienas jo šalutinių poveikių – pamėlę nagų pusmėnuliai.“
Pasak S. Valdonės-Alšauskės, būtent tokie stebuklingų rezultatų pažadai dažnai ir patraukia žmones išbandyti nepatikrintus preparatus.
„Žmogus eksperimentuoja su savimi“
Gydytoja toksikologė G. Mikulevičienė sako, kad pacientai neretai vartoja įvairius papildus ar preparatus apie tai neinformuodami medikų.
„Kad žmonės vartoja įvairius papildus ir to nedeklaruoja gydytojams, tikrai yra šimtmečio dalykas. Dažnai atrodo, kad jei gydytojai apie tai nekalba, vadinasi, tai kažkas labai gero – tarsi jie nenori, kad mes būtume gražesni, stipresni ar ilgiau gyventume“, – šypsosi ji.
Pasak gydytojos, su peptidų vartojimu jai tenka susidurti ir praktikoje, ypač dirbant su sportininkais.
„Sportininkai klausia, ar galima vartoti tam tikrus papildus ar peptidus, kurie jiems rekomenduoti greitesniam atsistatymui. Tai tas vartojimas yra, nors Lietuvoje jis gal dar ne toks paplitęs kaip už Atlanto“, – teigia ji.
Vis dėlto, anot specialistės, pacientai ne visada atskleidžia, kokias medžiagas vartojo, ypač kai kreipiasi dėl pašalinių poveikių.
G. Mikulevičienė pabrėžia, kad didžiausia rizika yra tai, jog žmonės įsigyja nepatvirtintus preparatus.
„Tai reiškia, kad gamintojas už jų sudėtį neatsako – ypač kai jie pažymėti kaip neskirti žmogaus vartojimui. Tokiu atveju gali būti visai kita medžiaga, nei nurodyta: nuo hormonų iki anabolinių steroidų ar kitų junginių“, – sako toksikologė.
Ji pabrėžia, kad tokios medžiagos veikia neprognozuojamai, o pasekmės gali išryškėti ne iš karto.
„Žmogus eksperimentuoja su savimi. Ūmios reakcijos – skausmas ar patinimas – yra pastebimos, bet ilgalaikių pasekmių, pavyzdžiui, onkologinių susirgimų po kelių metų, dažnas net nesusieja su ankstesniu medžiagų vartojimu“, – teigia pašnekovė.
Gydytoja taip pat atkreipia dėmesį, kad neaiškių junginių poveikis dažnai nėra ištirtas kartu su kitomis žmogaus ligomis ar vartojamais vaistais, todėl rizika išauga dar labiau.
„Mes nežinome, kaip šios medžiagos sąveikauja su kitomis būklėmis. Neaišku, kokiomis dozėmis jos turėtų būti vartojamos, kad nepakenktų. Tai tikrai pavojinga, ypač jauniems žmonėms, kurių gyvenimo trukmė dar ilga“, – priduria ji.
Ieškoma stebuklingos priemonės
G. Mikulevičienė sako, kad šiuolaikinį susidomėjimą peptidais ir panašiomis priemonėmis stipriai formuoja socialiniai tinklai ir grožio bei ilgaamžiškumo idėjos, kurios pateikiamos kaip lengvai pasiekiamas tikslas.
„Socialiniuose tinkluose, ypač skirtuose jaunimui, tikrai daug reklamos – žadamas ilgaamžiškumas, sveikata, grožis. Tai – dabartinės mados, dalykai, kurių žmogus labai nori. Bet kaip tai pamatuoti?“, – svarsto gydytoja.
Anot jos, dažnai tikima, kad užteks stebuklingos priemonės, kuri išspręs visas problemas.
„Galvojama: išgersiu piliulę, susileisiu injekciją ir visos emocinės ar fizinės problemos dings. Tai labai žmogiška – ne tik nepilnamečiai to ieško. Atsiranda pirmos raukšlės, skausmai, ir atrodo: taip neturėtų būti, aš dar jaunas. Tada griebiamasi visokių priemonių, nes yra nedrąsu pereiti į naują gyvenimo etapą, gyventi su tuo diskomfortu“, – kalba G. Mikulevičienė.
Gydytoja priduria, kad dalį problemos lemia ir gyvenimo būdo pokyčių vengimas.
„Juk 30 minučių per dieną pasportuoti atrodo daug, o aktyviai sportuojančiam žmogui kartais sunku sumažinti krūvį. Todėl kažko ieškoma“, – šypsosi pašnekovė.
Jos teigimu, dalis žmonių, ypač paveikti socialinių tinklų informacijos, nebijo patys leistis moksliškai nepatvirtintų preparatų.
„Kritinis mąstymas ne visada suveikia. Ir tada, kai tiki tuo stebuklu, tais „pranašais“, atrodo – kas čia su tomis adatomis blogai?“, – sako toksikologė.
Gydytojos S. Valdonės-Alšauskės teigimu, vaistai, skirti diabetui gydyti ir dabar plačiai naudojami svoriui mažinti, reikšmingai prisidėjo prie peptidų populiarumo ir šešėlinės rinkos augimo.
„Ši rinka jau buvo senokai, tačiau šie vaistai labai iškėlė peptidus ir sustiprino visą šešėlinę rinką. Kai praeitais metais sumažėjo registruotų semagliutidų prieinamumas, pradėjo plėstis ir šešėlinė rinka, atsirado kitų peptidų“, – sako ji.
Šeimos gydytoja pritaria G. Mikulevičienei, kad prie to prisideda žmonių lūkestis rasti lengvą ir greitą būdą norimiems rezultatams pasiekti.
„Žmonės ieško tos „auksinės piliulės“, vienos tabletės, kad nereikėtų nieko keisti gyvenime. Taip pat svarbus informacijos prieinamumas – internete galima rasti įvairiausių tyrimų, net ir su gyvūnais. Tada lengva patikėti: pelytė numetė svorio po kelių injekcijų – gal ir man pavyks“, – teigia ji.
„Atsakomybė perduodama žmogui“
G. Mikulevičienės teigimu, kai kuriose šalyse tam tikri, nepakankamai ištirti peptidai jau yra leidžiami.
„Tarsi atsakomybė perduodama žmogui – rinkitės patys, nesvarbu, ar tai saugu, ar ne. Pavyzdžiui, Australijoje kai kurie peptidai yra leidžiami, panašiai ir Naujojoje Zelandijoje“, – sako ji.
Pasak gydytojos, dauguma tokių medžiagų vis dar nėra pakankamai ištirtos su žmonėmis.
„Yra nemažai informacijos, bet tai tyrimai su gyvūnais ar audiniais, ne su žmonėmis. Manau, kad leidimo tikslas ir buvo turėti daugiau duomenų arba perkelti atsakomybę už savo sveikatą pačiam žmogui“, – priduria ji.
G. Mikulevičienė sako, kad tiksliai pasakyti, kiek laiko organizme išlieka tokių medžiagų poveikis, sudėtinga. Vis dėlto didžiausia rizika – galimi ilgalaikiai pokyčiai organizme.
„Jeigu jie jau padaro kažkokį pokytį, jis gali išlikti pakankamai ilgai – priklausomai nuo to, kas buvo vartojama, kiek laiko ir ką jie veikia. Vieni peptidai gali skatinti naujų kraujagyslių formavimąsi – tai atrodo kaip teigiamas dalykas, bet visada yra ir kita pusė. Ar tai neskatins vėžinių procesų, mes dar nežinome. Tai išryškės ne per dieną ar dvi, o per mėnesius ar metus“, – teigia ji.
Reikalingas švietimas
Pasak S. Valdonės-Alšauskės, susidomėjimas naujomis terapijomis ir peptidais yra didelis, todėl švietimo šia tema reikia.
„Švietimo visada reikia bet kokiu klausimu, ir peptidai čia nėra išimtis. Svarbu, kad tas švietimas vyktų ne už uždarų durų, o kuo plačiau“, – sako ji.
Anot gydytojos, šviesti reikia ne tik visuomenę, bet ir pačius medikus, nes naujos žinios medicinoje atsiranda labai greitai.
„Kartais pacientai žino daugiau nei gydytojas, jeigu jis nėra pasidomėjęs ta tema. Tada tampa sudėtinga patarti, ir pacientas lieka ieškoti informacijos vienas. Todėl edukacija svarbi ir gydytojams“, – teigia ji.
Kalbėdama apie paauglius ir tėvus, S. Valdonė-Alšauskė pabrėžia atvirą dialogą.
„Tai slidi tema, susijusi su pasitikėjimu. Tiesiog reikia šnekėtis. Nuo 16 metų paauglys gali kreiptis į šeimos gydytoją ir be lydinčio asmens. Jeigu kyla klausimų ar nedrąsu, gydytojai yra tam, kad padėtų“, – priduria ji.
Kvepalų pavojus
„Faktas ar mitas“ rubrikoje gydytoja homeopatė Aiva Vaivarienė aiškina apie galimą kvepalų ir kvapių buitinių priemonių poveikį sveikatai. Jos teigimu, kvapios medžiagos gali turėti reikšmingą poveikį organizmui, todėl jas reikėtų vertinti atsargiai.
„Jeigu mes kažką suvalgome ar išgeriame, tai patenka į virškinimo sistemą, o įkvėptos medžiagos gali per nosies gleivinę paveikti į centrinę nervų sistemą“, – sako ji.
Pasak gydytojos, kvapios medžiagos mus supa nuolat ir gali būti siejamos su įvairiais sveikatos sutrikimais.
„Mes esame apsupti kvepalų debesies – skalbimo priemonės, dezodorantai, lakai, smilkalai. Tai gali prisidėti prie dažnų endokrininės sistemos sutrikimų – skydliaukės, nevaisingumo, hormonų veiklos problemų“, – teigia ji.
A. Vaivarienė atkreipia dėmesį ir į sudėties skirtumus tarp produktų rinkų.
„Europos Sąjunga neseniai uždraudė daugiau nei du tūkstančius chemikalų, naudojamų buitinėje chemijoje ir kvepaluose. Tačiau kitose šalyse jie dar gali būti leidžiami, todėl perkant produktus iš trečiųjų šalių nežinome, kiek ten yra toksinių medžiagų“, – priduria pašnekovė.
Renkantis kvapias priemones, anot jos, svarbiausia sudėtis ir kvapo intensyvumas.
„Reikėtų rinktis kuo mažiau kvapius, „fragrance free“ produktus. Silpnesni kvepalai, „roll-on“ be alkoholio ar paprasti tualetiniai vandenys būtų saugesnis pasirinkimas. Nišiniai prabangūs kvepalai nebūtinai saugesni – jų pagrindinė sudedamoji dalis yra komercinė paslaptis“, – kalba ji.
Gydytojos teigimu, sveikatos požiūriu stiprūs kvapai gali būti rizikos ženklas.
„Kuo silpnesnis kvapas, tuo geriau. Ilgai išliekantys kvapai turi sintetinių fiksatorių, kurie gali paveikti endokrininę sistemą ir imunitetą“, – sako ji.
A. Vaivarienė apibendrina, kad kvepalai nėra būtini kasdienėje rutinoje.
„Švarus oras nekvepia, o švarus kūnas papildomo kvapinimo nereikalauja“, – sako gydytoja.
Parengė Ignas Ramanauskas.
