Nors cukraus pakaitalai ir saldikliai, dažnai pristatoma kaip sveikesni cukraus variantai, perteklinis jų vartojimas ilgainiui gali netiesiogiai vesti į diabetą, sako gydytojas Andrius Černauskas. Laidoje „Gydytojas Andrius“ jis kalba apie tai, kaip cukraus perteklius tyliai išderina organizmą, kaip vystosi insulino rezistencija, kodėl prediabetas dažniausiai nejaučiamas ir kaip žingsnis po žingsnio artėjama prie antrojo tipo diabeto.
Plačiau – LRT.lt laidos „Gydytojas Andrius“ įraše:
Problemos prasideda, kai cukraus vartojimas tampa kasdieniu įpročiu
„Cukrus nėra velnias su šakėmis, bet ir nėra toks nekaltas kaip vaikystės atsiminimas apie Palangoje valgytus vafliukus“, – LRT.lt laidoje sako gydytojas Andrius Černauskas.
Anot gydytojo, problema prasideda tada, kai saldumynai tampa kasdieniu įpročiu, o ne retu malonumu. Nors gliukozė organizmui būtina kaip energijos šaltinis, žalingas yra jos perteklius – kai saldūs gėrimai, desertai, batonėliai ar padažai tampa įprasta dienos dalimi.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja laisvuosius cukrus riboti iki mažiau nei 10 proc. paros energijos, o dar geriau – iki 5 proc. Anot specialisto, ypač svarbu vengti saldžių gėrimų, kurie suteikia daug kalorijų ir energijos, bet nepadeda pajausti sotumo.
„Labai svarbu atskirti cukrų obuolyje nuo cukraus limonade. Obuolys ateina su ląsteliena, vandeniu, kramtymu ir aiškiai žinute – „aš esu maistas“. O saldus gėrimas ateina ir išeina greitai, kaip lietuviška vasara. Skystos kalorijos yra tarsi svečias, kuris sako, kad ateis trumpam, o po to suėda viską iš šaldytuvo“, – teigia A. Černauskas.
Pasak jo, perteklinis cukraus vartojimas skatina intensyvesnę insulino gamybą, o ilgainiui organizmas į tai ima reaguoti vis prasčiau – vystosi insulino rezistencija.
„Ląstelės vis prasčiau reaguoja į insuliną, o kasa bando kompensuoti padėtį gamindama jo daugiau. Kurį laiką tai veikia. Kraujo tyrimai dar gali atrodyti beveik normalūs. Žmogus gyvena, dirba, planuoja atostogas, tačiau organizme jau vyksta rimtas pokalbis be mūsų dalyvavimo“, – pabrėžia gydytojas.
Specialisto teigimu, atsparumas insulinui vystosi pamažu, kartu su pilvinio ir riebalinio audinio didėjimu, mažesniu fizinio aktyvumo lygiu, miego stoka, lėtiniu stresu ir genetiniu polinkiu. Taip pat labai svarbus riebalų kaupimasis ne tik po oda, bet ir ten, kur jų neturėtų būti per daug – kepenyse, vidaus organuose ir raumenyse.
„Kai energijos perteklius kartojasi nuolat, kepenyse gali kauptis riebalai, didėti trigliceridų kiekis kraujyje, blogėti jautrumas insulinui, o apetito reguliacija tampa panaši į sugedusį termostatą. Tai per daug alkio, tai per mažai sotumo, tai staiga norisi kažko saldaus, nes šiandien sunki buvo diena“, – aiškina gydytojas.
Prediabetas dažnai neturi simptomų, tačiau organizmas siunčia užuominas
Anot jo, kai kasa, stengdamasi išlaikyti gliukozę normos ribose, gamina vis daugiau insulino, ilgainiui ši strategija brangiai kainuoja – ląstelės vis sunkiau atsiveria gliukozei, o kasa nebedirba taip efektyviai kaip anksčiau.
„Tuomet pradeda kilti gliukozės kiekis ne tik po valgio, bet ir nevalgius. Atsiranda prediabetas – būklė, kai rodikliai jau nėra normalūs, bet dar nepasiekia diabeto kriterijų“, – pažymi specialistas.
A. Černausko teigimu, prediabetas klastingas tuo, jog dažnai neturi simptomų. Visgi galima fiksuoti neakivaizdžius įspėjamuosius ženklus, tokius kaip pilvinis antsvoris, nuolatinis noras užkąsti, mieguistumas po valgio, energijos stoka dienos metu, padidėję trigliceridai, sumažėjęs DTL cholesterolis, aukštesnis kraujospūdis.
„Kai kuriems žmonėms atsiranda tamsesnės, sustorėjusios odos sritys, kaklo ir pažastų srityje, vadinamoji acanthosis nigricans, kuri gali būti susijusi su ryškesne insulino rezistencija. Tačiau dažniausi simptomai – laboratoriniai pakitimai ir liemens apimtis. Kitaip tariant, organizmas siunčia užuominas, ne fejerverkus“, – sako gydytojas.
Vis dėlto, kaip teigia specialistas, išvengti antrojo tipo cukrinio diabeto dar gali būti nevėlu, jei koreguojama gyvensena.
„Insulino rezistencija ir prediabetas dažnai yra etapas prieš antrojo tipo diabetą, bet nebūtinai lemtis“, – akcentuoja A. Černauskas.
Besaikis cukraus pakaitalų vartojimas skatina persivalgymą ir nuolatinį saldumynų poreikį
Pasak jo, Maisto ir vaistų administracija JAV nurodo, kad dauguma saldiklių yra daug saldesni už cukrų, paprastai suteikia mažai arba visai nesuteikia kalorijų ir nekelia gliukozės kiekio taip, kaip tai daro cukrus, todėl vartoti juos galima tik labai mažais kiekiais.
Be to, PSO 2023 metais paskelbė, kad nerekomenduoja necukrinių saldiklių naudoti kaip priemonės ilgalaikei kūno svorio kontrolei ar ligų rizikos mažinimui, nes ilgalaikė to nauda nebuvo įrodyta, o kai kurie tyrimai net parodė galimas nepalankias sąsajas.
„Saldikliai nėra stebuklingi vartai į šviesų rojų. Tai gali būti priemonė sumažinti cukraus kiekį konkrečioje situacijoje, bet nesuteikia leidimo likusio maisto dienos raciono statyti ant sausainių ar sirupų“, – sako gydytojas.
Jo teigimu, besaikis saldiklių vartojimas gali paskatinti didesnį saldumynų poreikį ir persivalgymą.
„Kai kuriems žmonėms saldiklių vartojimas gali paskatinti papildomą užkandžiavimą ar vadinamąjį kompensavimą: išgėriau dietinį limonadą, vadinasi, dabar oficialiai nusipelniau bulvyčių, deserto ir ramaus sąžinės balso“, – pabrėžia A. Černauskas.
Jis taip pat pažymi, kad kita apgaulinga cukraus pakaitalų grupė – cukraus alkoholiai (ksilitolis, sorbitolis, maltritolis ir pan.), dažnai naudojami becukriuose saldainiuose, kramtomojoje gumoje bei „fit“ desertuose, – gali sukelti virškinimo sutrikimus.
„Šie junginiai viskinamąjį traktą paverčia daug nuomonių turinčiu organu. Didesni kiekiai gali sukelti pilvo pūtimą, gurguliavimą, viduriavimą“, – atskleidžia specialistas.
Ilgai tęsiantis insulino rezistencijai išsivysto antrojo tipo cukrinis diabetas
Pasak gydytojo, ne mažiau žalingos gali būti ir „sveikuoliškos“ cukraus kaukės – medus, kokosų ir rudasis cukrus, datulių, agavų, klevų sirupai.
„Šie pakaitalai skamba poetiškiau už baltą cukrų, kai kurie turi kitokių skonio savybių ar labai nedidelių papildomų maistinių medžiagų kiekių. Tačiau metaboliškai daugeliu atveju vis tiek išlieka koncentruoti saldikliai, kurių perteklius organizmui nėra ypatinga dovana“, – įspėja A. Černauskas.
Specialistas pastebi, jog perdėtas cukraus vartojimas kenkia ne tik dėl gliukozės šuolių. Nuolatinis energijos perteklius prisideda prie svorio augimo, pilvinių riebalų kaupimosi, kepenų suriebėjimo, trigliceridų didėjimo, dantų ėduonies, ir ilgainiui blogina jautrumą insulinui.
„Kai insulino rezistencija tęsiasi ilgai, kasa vis dar stengiasi kompensuoti, bet vieną dieną pradeda nebespėti. Gliukozės kiekis kraujyje ima kilti dažniau ir ilgiau. Pirmiausiai po valgio, vėliau ryte ir nevalgius. Tada jau kalbame apie diabetą“. – sako gydytojas.
Išskiriami tokie diabeto simptomai: didesnis troškulys, dažnesnis šlapinimasis, nuovargis, alkis, neryškus matymas, lėčiau gyjančios žaizdos.
„Antrojo diabetas gali veikti kraujagysles, akis, inkstus, nervus ir širdį. Prediabetas taip pat nėra nieko tokio, nes jis susijęs su didesne širdies ligų ir insulto rizika“, – pabrėžia A. Černauskas.
Norint išvengti diabeto pirmiausiai reikia mažinti cukraus ir jo pakaitalų vartojimą
Jo teigimu, norint užkirsti kelią prediabetui ar diabetui, pirmiausia mažinti ne tik cukraus, bet ir jo pakaitalų vartojimą.
„Vien saldintų gėrimų atsisakymas arba ryškus sumažinimas dažnai duoda daugiau naudos nei herojiškas visų gimtadienio tortų atsisakymas iki gyvenimo pabaigos. O vanduo, nesaldinta arbata, kava be kondensuoto pieno yra labai gera metabolinė diplomatija“, – sako specialistas.
Jis pažymi, jog reikia maitintis taip, kad kūnas gautų ne tik kalorijas, bet ir aiškius sotumo signalus.
„Svarbu vartoti daugiau visaverčio maisto, ląstelienos, ankštinių daržovių, pilno grūdo produktų ir pakankamai baltymų. Kai valgis turi baltymų ar ląstelienos, apetitas dažniau elgiasi kaip džentelmenas, o ne kaip penkiametis mugėje“, – teigia gydytojas.
A. Černauskas taip pat akcentuoja fizinio aktyvumo svarbą.
„Dirbantys raumenys geriau naudoja gliukozę. JAV ligų kontrolės ir prevencijos centras rekomenduoja bent 150 minučių fizinio aktyvumo per savaitę, o žmonėms su prediabetu net ir 5–7 proc. Kūno masės sumažinimas gali reikšmingai mažinti antrojo tipo diabeto riziką,“ – pabrėžia specialistas.
Tikrintis dėl prediabeto rekomenduojama nuo 35 metų
Anot jo, norint sumažinti antrojo tipo diabeto riziką, ne mažiau svarbu susitvarkyti ir miego ir poilsio režimą, mažinti streso lygį.
„Kai žmogus miega per mažai, apetito hormonų ir sotumo reguliacija pradeda elgtis neadekvačiai. Miegant 4–5 valandas brokolis retai atrodo kaip gyvenimo džiaugsmas, o spurga kažkodėl ima šviesti lyg šventasis gralis“, - sako A. Černauskas.
„Lėtinis stresas irgi nėra nekaltas, nes dažnai skatina emocinį valgymą, mažina aktyvumą ir prisideda prie metabolinio chaoso. Kartais žmogui atrodo, kad problema yra valia, nors iš tiesų pusė problemos yra nuovargis, rutina ir aplinka, kurioje saldumynas visada po ranka, o poilsis tampa tik teorine sąvoka“, – priduria jis.
Gydytojo teigimu, pasaulinės gairės nurodo, kad tikrintis dėl prediabeto verta suaugusiems žmonėms nuo 35 metų ir jaunesniems, jei yra antsvoris, nutukimas bei kiti papildomi rizikos veiksniai.
„Jei yra pilvinis antsvoris, padidėjęs kraujospūdis, riebalų apykaitos sutrikimai, buvęs nėščiųjų diabetas, policistinių kiaušidžių sindromas, šeiminė antrojo tipo diabeto istorija ar tiesiog įspūdis, kad svoris pastaraisiais metais gyvena savo atskirą gyvenimą, verta paprašyti šeimos gydytojo atlikti bent gliukozės ir glikozilinto hemoglobino tyrimus“,“ – teigia specialistas.
Parengė Vaida Račkauskaitė
