Kol kas pavasarinę pandemijos bangą sėkmingai įveikusi Lietuva kas dieną skaičiuoja tūkstančius naujų koronaviruso atvejų ir dvi dešimtis mirčių. Pagal statistinius rodiklius jau aplenkėme tokias valstybes, kurias pirmoji pandemijos banga paveikė labai stipriai. Negana to, dabar COVID-19 įsisuko tarp jaunų žmonių ir kartkartėmis pražudo net iki tol jokiomis ligomis nesiskundusius trisdešimtmečius ar keturiasdešimtmečius. Analitikai, braižantys mirčių nuo viruso kreives, pastebi dar vieną tendenciją – išaugusį mirtingumą, kuris nesiejamas su koronavirusu.
Palyginti su praėjusiais metais šiemet jau mirė 3000 žmonių daugiau. Greičiausiai tai pasekmės negautų paslaugų ar baimės vykti į gydymo įstaigas, kad neužsikrėstų COVID-19.
„Įrodymais pagrįstos medicinos grupės“ nariai Santaros klinikų profesorius Laimonas Griškevičius, Švedijoje gyvenantis dr. Jonas Bačelis, Kembridžo universiteto ligoninės gydytojas Tumas Beinortas ir Vyriausybės COVID-19 vyriausiasis analitikas dr. Aistis Šimaitis, atlikę skaičiavimus, pasiekė išvadą, kad per septynias pastarąsias savaites apskritai mirusių žmonių skaičius beveik pustrečio karto didesnis už mirusiųjų nuo COVID-19.
Jų skaičiavimu, per pastaruosius 20 metų 48-ąją savaitę numirdavo maždaug po 700 žmonių, šiemet per 48 savaitę, t. y. lapkričio 23-29 dienomis, mirė 399-iais daugiau – 1107 žmonės. Matematikas, duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius tikina, kad maždaug pusė nustatytų koronaviruso atvejų lieka neištirti, nežinia, kiek gyvybių iš tiesų galėjo nusinešti COVID-19.
„Tai reiškia, mes turime mirtis, kurios nėra tiesiogiai nuo covido, reiškia, kad žmogus tikriausiai nesirgo covidu arba žmogus mirė ir tiesiog nieks netyrė dėl covido“, – aiškino prezidentūros sveikatos ekspertų tarybos narys V. Zemlys-Balevičius.
Bendrovės, analizuojančios sveikatos ekonomiką, politiką ir socialinę apsaugą, analitikas Romualdas Buivydas analizavo mirčių dinamiką nuo 10-os šių metų savaitės, tai yra kovo 2-ios, kai Lietuvoje oficialiai pradėti skaičiuoti užsikrėtimo COVID-19 atvejai. Pasak R. Buivydo, nuo 2000-ųjų mažėjęs mirtingumas kovą staiga ėmė kopti į viršų. Nuo 10-os šių metų savaitės iki 48-os, t.y. lapkričio 23-29 dienos, iš viso mirė 3000-iais žmonių daugiau negu praėjusiais metais per tą patį laikotarpį.
R. Buivydas dalį savo skaičiavimų paskelbė viešai dar gegužės 28-ąją. Seimo opozicija atkreipė sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos dėmesį į tokius skaičius, tačiau šis nukirto, kad šie duomenys nepatikimi ir ragino neskleisti „melagienos“. Dabar jau bebaigiantis kadenciją A. Veryga svarsto, kad tarp mirusiųjų, kurie oficialiai nepriskirti COVID-19, gali būti ir neatpažintų koronaviruso aukų.
„Mes taip pat turime tą prielaidą, kurios, deja, patikrinti nelabai yra galimybės. Gali būti, kad po dalimi tų mirčių, kurios šiuo metu konstatuotos kaip mirtys širdies kraujagyslių ar kvėpavimo ligų, gali būti, kad po jomis gali slėptis tam tikras skaičius ir koronavirusinių mirčių“, – kalbėjo laikinasis sveikatos apsaugos ministras A. Veryga.
Prof. L. Griškevičius sako, kad per pandemiją gali būti nediagnozuotų nuo COVID-19 ligos mirusių žmonių, kurie nesikreipė ir nesulaukė medikų pagalbos. Kita priežastis – nuo kitų ligų mirštama daugiau dėl to, kad pavasarį, per pirmąją pandemijos bangą, buvo beveik visai sustabdytas sveikatos įstaigų darbas, o dabar trūksta medikų, kurie gali teikti planines paslaugas. Ligoniai bijo kreiptis skubios pagalbos, vengia dalyvauti prevencinėse programose, persirgusiems COVID-19 dažnai komplikuojasi gretutinės ligos ir tai gali priartinti lemtingą baigtį. Pasak profesoriaus, deja, sveikatos sistema nepajėgia aprėpti visko.
„Visos jėgos yra nukreiptos į skubios pagalbos teikimą būtent COVID sergantiems asmenims. Dėl tos priežasties yra apribotos visos planinės sveikatos priežiūros paslaugos žmonės negauna šių paslaugų, tai reikia manyti, kad jų lėtinės ligos komplikuojasi. Tai yra kompleksinis poveikis sveikatos priežiūros sistemai“, – LRT TELEVIZIJAI sakė Santaros klinikų COVID-19 procesų vadovas.
Santarų klinikų direktorė valdymui Aušra Bilotienė-Motiejūnienė pritaria, kad vyresnio amžiaus pacientai vengia gydymo įstaigų per pandemiją.
Statistika skelbia, kad COVID-19 nusineša vis daugiau jaunų gyvybių, dalis mirusiųjų nepriklausė rizikos grupei pagal amžių ir neturėjo gretutinių ligų. Imunologas Dainius Characiejus tikina, kad viena didžiausių grėsmių susidūrus su koronavirusu – vadinamoji citokinų audra, kuri nesirenka amžiaus ir gali pakirsti turintį ir stiprų imunitetą. Tai yra audringa imuninės sistemos reakcija, kai ligonio organizmą užplūsta signalus perduodančios citokinų molekulės. Toks citokinų antplūdis sukelia katastrofą organizme.
„Tiesiog per daug išsiplečia viso organizmo kraujagyslės, padidėja jų pralaidumas, skysčiai išeina iš kraujagyslių, tada kraujagyslės lieka tuščios ir tai gali baigtis mirtimi“, – kalbėjo D. Characiejus, Vilniaus universiteto Biomedicinos mokslų instituto profesorius.
Nueinanti Vyriausybė delsia priimti sprendimus dėl ugdymo ir švietimo įstaigų, nors jose lapkričio pabaigoje registruota daugiau nei 5 tūkst. koronaviruso atvejų. Santaros klinikose buvo gydomi maždaug 150 vaikų, mažiausias – vienerių. Kol kas nepasitaikė labai sunkių atvejų, tačiau vaikų gydytojai yra pasirengę ypač sudėtingoms komplikacijoms. Multisisteminis uždegiminis sindromas – vaikams grėsmingiausia iš koronaviruso komplikacijų.
„Dažniausiai sindromas išsivysto maždaug 3-4 savaitės po persirgtos šios infekcinės ligos. Pacientas, tas vaikas, gali sirgti labai lengvai arba tėvai gali net nesuprasti, kad jis buvo infekuotas ir sirgo, bet po tam tikro laiko išsivysto šitas uždegiminis sindromas. Pagrindinis dalykas, kad tai yra sunkiai sergantis vaikas, karščiuojantis, gali būti viduriavimas, vėmimas, bėrimas, įvairių organų sistemų organų nepakankamumas ir tai reiškia, kad jis turi būti gydomas intensyvios terapijos skyriuje“, – kalbėjo Santaros Vaikų ligoninės skyriaus vedėja Inga Ivaškevičienė.
Pagal oficialią statistiką Lietuvoje mirčių skaičius padvigubėja per 18 dienų. Pagal šį rodiklį Lietuva yra ketvirta pasaulyje.
Visas reportažas – LRT TELEVIZIJOS laidos „Savaitė“ įraše.
