Naujas tyrimas rodo, kad didesnis vitamino D kiekis organizme gali būti susijęs su mažesniu tam tikro baltymo – Tau – kiekiu smegenyse. Šis baltymas laikomas vienu pagrindinių Alzheimerio ligos veiksnių, skelbia portalas „Medical News Today".
Pasak tyrimo autoriaus Martino Davido Mulligano iš Golvėjaus universiteto Airijoje, rezultatai leidžia manyti, kad didesnis vitamino D kiekis vidutiniame amžiuje gali turėti apsauginį poveikį: „Tai gali padėti sumažinti Tau baltymo sankaupų susidarymą smegenyse.“ Jis taip pat pabrėžia, kad žemas vitamino D lygis gali būti rizikos veiksnys, kurį galima koreguoti siekiant sumažinti demencijos tikimybę.
Vitaminas D yra riebaluose tirpus vitaminas, kurį organizmas gamina veikiamas saulės spindulių. Nors daugeliui žmonių pakanka buvimo saulėje, tamsesniais metų mėnesiais jo galima gauti su maisto papildais ar tam tikrais produktais. Šis vitaminas svarbus ne tik kaulų, dantų ir raumenų sveikatai – jis taip pat gali prisidėti prie uždegiminių procesų mažinimo, imuninės sistemos stiprinimo ir gliukozės kiekio reguliavimo.
Ką parodė tyrimas?
Tyrime, paskelbtame žurnale „Neurology Open Access“, dalyvavo 793 žmonės, nesergantys demencija. Tyrimo pradžioje jų vidutinis amžius buvo apie 39 metus. Mokslininkai kraujo tyrimais nustatė vitamino D kiekį organizme: daugiau nei 30 ng/ml buvo laikoma aukštu lygiu, mažiau – žemu.
Paaiškėjo, kad apie 34 proc. dalyvių turėjo mažą vitamino D kiekį, o tik 5 proc. vartojo papildus. Po vidutiniškai 16 metų dalyviams buvo atlikti smegenų tyrimai, siekiant įvertinti Tau ir beta amiloido baltymų kiekį. Būtent šių baltymų kaupimasis siejamas su Alzheimerio ligos vystymusi.
Įvertinus kitus veiksnius – amžių, lytį, depresijos riziką – nustatyta, kad didesnis vitamino D kiekis buvo susijęs su mažesniu TAU baltymo kiekiu. Tačiau ryšio tarp vitamino D ir beta amiloido nenustatyta. Mokslininkai spėja, kad taip gali būti todėl, jog TAU kaupimasis tam tikrose smegenų srityse prasideda anksčiau nei beta amiloido, ypač jaunesniame amžiuje.
Kiek patikimi šie rezultatai?
Nors rezultatai atrodo viltingi, mokslininkai ragina juos vertinti atsargiai. Tyrimas turi keletą svarbių apribojimų. Pavyzdžiui, vitamino D kiekis buvo matuotas tik vieną kartą – tyrimo pradžioje, todėl nėra aišku, kaip jis keitėsi per 16 metų. Be to, dalyviai buvo suskirstyti tik į „aukšto“ ir „žemo“ lygio grupes, neatsižvelgiant į tarpinius variantus.
Taip pat svarbu pažymėti, kad aukštesnis vitamino D kiekis nebūtinai yra tiesioginė mažesnio Tau baltymo kiekio priežastis. Gali būti, kad tai tik bendros geresnės sveikatos rodiklis. Žmonės, turintys daugiau vitamino D, dažnai daugiau juda, daugiau laiko praleidžia lauke ir sveikiau maitinasi – o šie veiksniai patys savaime yra susiję su geresne smegenų sveikata.
Kaip dar galima sumažinti Alzheimerio riziką?
Nors vitaminas D gali būti vienas iš veiksnių, specialistai pabrėžia, kad Alzheimerio ligos prevencija turėtų būti kompleksinė. Vienas konkretus papildas ar priemonė nėra pakankama.
Svarbiausi gyvenimo būdo veiksniai, galintys sumažinti Alzheimerio riziką:
- sveiko kūno svorio palaikymas;
- subalansuota mityba;
- reguliarus fizinis aktyvumas;
- cukraus kiekio kraujyje kontrolė;
- kraujospūdžio reguliavimas;
- protinės veiklos palaikymas;
- pakankamas miegas.
Ekspertai pabrėžia, kad efektyviausia yra daugialypė prevencijos strategija. Vitaminas D gali būti svarbi bendros sveikatos dalis, tačiau jis turėtų būti vertinamas kaip vienas iš daugelio veiksnių, o ne kaip vienintelė apsauga nuo Alzheimerio ligos.
