Marijus Žiedas – televizijos veidas, „Panoramos“ vedėjas, diktorius ir įgarsintojas, atvirai papasakojęs apie savo kelią į televiziją, netikėtai pasirinktas filosofijos studijas ir tai, kodėl būtent jos tapo vienu svarbiausių jo gyvenimo posūkių.
Visą laidos įrašą galite peržiūrėti čia:
– Ar žmonės, sutikę jus gatvėje, klausia apie būsimus orus, žinias?
– Dažnai jie prie manęs neprieina, bet kai prieina – būna visko. Klasikinis variantas, kai paminiu, jog kažkada vedžiau „Teleloto“, ir paklausia, ką dabar veikiu.
– Kas žiniose turėtų eiti pirma – bloga ar gera naujiena?
– Labai sunkus klausimas, nes viena diena yra nelygi kitai dienai, įvykiai gena įvykius. Kartais pirmoji naujiena yra, kad mirė karalienė, o kartais – kad išrinktas popiežius. (...)

– Sakote, kad didžiausias jūsų gyvenimo pokštas yra filosofijos studijos – kodėl?
– Taip atsitiko, tokia yra gyvenimo esmė. Kartais taip įvyksta, laikai egzaminus, stoji į Vilniaus universiteto teisės fakultetą, pritrūksta vieno balo ir taip atsiranda filosofijos studijos. Po kurio laiko nubundi ir supranti, kad tai yra geriausias dalykas, kuris įvyko gyvenime. Po to įvyko ir daugiau gerų dalykų, bet tai buvo pirmasis.
Nenustoju sakyti, kad tai nulėmė, kodėl šiandien esu ten, kur esu. Filosofai duonos daug nevalgo, todėl ieško, kas gali pamaitinti. Tada prisimeni, kad esi kalbėjęs radijo eteryje, tada pakviečia garsinti reklamų, o po to, kai vaikštai tais koridoriais, atsiranda kitų žmonių, kurie pasiūlo kažką kitą.
– Ar atsimenate savo pirmąjį tiesioginį eterį?
– Atsimenu, bent jau pradžią. Tiesioginis eteris yra žavus, tenka kartais tik mojuoti ir šypsotis.

– Ar kada nors yra buvę, kad užstrigtų sufleris?
– Yra buvę, kad ne tik sufleris užstrigo, yra buvę ir taip, kad nerodė mano galvos, tik kūną. Yra buvę ir taip, jog nutrūksta ryšys, o aš tik sėdžiu, ir gerai, kad nekrapštau nosies.
– Ar nemanote, kad „Panoramos“ vedėjams turėtų būti leidžiama nusikeikti bent kartą per sezoną?
– Galima ir kitaip pasakyti, nebūtina keiktis – būdų yra. Kitą vertus, juk aš atrodysiu kvailai, ne kas kitas.






