„Svajok, svajok, ir tai, kas neįmanoma, pasieksime maksimaliai“, – savo auklėtiniams kartojamą frazę LRT RADIJO laidoje „Čempionų pietūs“ atskleidė sprinterių treneris Martas Skrabulis.
Pasiruošimo stovyklų užsienyje ypatumai
Įsibėgėjant pavasariui, lengvosios atletikos atstovai pradeda intensyviai ruoštis artėjančiam vasaros sezonui, kurio metu jų laukia svarbiausios varžybos. Norint kuo geresnių rezultatų, tenka nemažai paplušėti treniruotėse. Jos dažnai persikelia ir į užsienį, kur vyksta pasiruošimo stovyklos.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Pasak sprinterių trenerio Marto Skrabulio, treniruočių stovyklos užsienyje leidžia sportininkams pabėgti nuo kasdienių rūpesčių ir koncentruotis į tik į sportą.
- Trenerio darbas apima ne tik treniruočių planavimą ir vykdymą, bet ir nuolatinę analizę bei organizacinių reikalų tvarkymą.
- Treneriui svarbiausia yra ugdyti stiprias asmenybes, siekiančias savo tikslų nepaisant sunkumų.
Sprinterių treneris M. Skrabulis pasiruošimą pradėjo stovykla Turkijoje, o vėliau dvi savaites plušėjo Kipre. Užsienio stovykloms pasirenkamos šilto klimato šalys. Taip yra todėl, kad norima sportininkus pripratinti prie treniruočių lauke.
„Maniežas, visų pirma, neleidžia taip pat pasirodyti kaip lauke dėl savo viražų. Jis yra trumpesnis – 200 metrų, o lauko stadionas yra 400 metrų. (...) Svarbu pajausti lauko erdves ir savo specifinį darbą perkelti į lauką, į stadioną, o ne lakstyti miškais ar smėliais – tai, mano manymu, mums tikrai netiktų“, – pasakoja M. Skrabulis.
Treniruotės ir intensyvus pasiruošimas vyksta ir Lietuvoje – kardinalių krūvio pokyčių stovyklose nėra. Tiesa, būdami stovykloje kitoje šalyje, tiek sportininkai, tiek treneriai gali koncentruotis tik į sportą.
„Elementarus dalykas – namų ruoša: tau nereikia nei plauti indų, nei gaminti valgyti ar tvarkyti kambarių. Viskas yra už tave padaroma. Dėl to truputį pasunkėja krūvis. Bet svarbiausia, kad mes tada galime tą laiką, kurį čia skirdavome važinėjimams, mokslams, maisto gaminimui, skirti poilsiui. Galime koncentruotis tik į treniruotes ir poilsį. Dėl to mes galime atlikti darbą kokybiškiau“, – dėsto M. Skrabulis.
Stovyklos, pasak trenerio, leidžia pamatyti, kas yra atsparus monotonijai ir geriau susitvarko su krūviu bei geba atkakliai siekti savo tikslų.
„Stovyklos pabaigoje išryškėja charakterio savybės, vis tiek nuo monotonijos nuovargis susikaupia. Kai atletas sugeba save toliau motyvuoti, sugeba susikaupti arba atsikratyti visų minčių ir ateiti į treniruotę švaria galva, tai stovyklos pabaigoje tai matyti. Svarbu pamatyti tas charakterio savybes. Labiau atsiskleidžia atletas, kaip yra pasiruošęs savo tikslams ir kaip kovoja su savimi, kai jau aplinka nėra patogi“, – apie stovyklų metu išryškėjančius aspektus kalba M. Skrabulis.
Radijo laidoje „Čempionų pietūs“ M. Skrabulis svečiavosi dar prieš išvyką į stovyklą Kipre. Į ją atletai išvyko balandžio pabaigoje. Treneris papasakojo apie stovyklos tikslus, pabrėždamas estafečių rungtis.
„Kipre daug dėmesio skirsime estafetėms, ypač 4x100 metrų rungčiai. Bandysime šlifuoti detales ir siekti dar geresnių rezultatų.
Praėjusiais metais po stovyklos pavyko pagerinti vyrų rekordą, todėl tikimės, kad šią vasarą panašų žingsnį galės žengti ir moterų komanda. Taip pat 4x400 metrų vyrų rinktinė, mano manymu, šiuo metu yra stipriausia per visą Lietuvos istoriją, todėl su ja kelsime tikslą siekti nacionalinio rekordo ir galvoti apie Europos čempionatą Birmingame. Ši stovykla bus svarbi ne tik individualiam pasiruošimui, bet ir komandiniam darbui – tarpusavio supratimui, pasitikėjimui ir bendram pajautimui stiprinti“, – pasakoja M. Skrabulis.
Estafetė yra išties sudėtinga, preciziškumo reikalaujanti rungtis, tačiau sunkus ir nuoseklus darbas treniruotėse, pasak M. Skrabulio, šią užduotį palengvina: „Tai tikrai sudėtinga, tačiau viskas tampa lengviau, kai esi tinkamai pasiruošęs.
Dirbant sistemingai, šlifuojant tas pačias detales, judesiai tampa įgūdžiu. Tuomet atsiranda didesnė tikimybė nesuklysti, laiku sureaguoti ir pasitikėti tiek savimi, tiek komandos draugais. Galiausiai tai, kas iš pradžių atrodo sudėtinga, tampa natūralu – ir tuomet jau atrodo, kad viskas tiesiog sekasi.“
Trenerio darbas – ne vien treniruotės
Trenerio darbas neapsiriboja vien treniruotėmis. Jis kartu su komanda turi planuoti stovyklų keliones: rūpintis apgyvendinimu, lėktuvo bilietais, domėtis, ar yra tinkama infrastruktūra. Prie visų organizacinių reikalų prisideda ir treniruočių planavimas stovyklose, o tai, pasak trenerio, apima daug tyrimų.
„Sudarant treniruočių planą, kiekvienas atletas yra nuolat testuojamas, analizuojamas, filmuojamas. Atliekame įvairius pratimus, kurie padeda nustatyti silpnesnes ir stipresnes vietas, įvertinti judesio kokybę.
Tuomet keliame labai konkrečius tikslus. Vienam atletui reikia didinti žingsnio dažnį, kitam – ilgį, trečiam – gerinti galingumą, pavyzdžiui, tą patį svorį iškelti didesniu greičiu. Kitas gali būti silpnesnis ekscentriniame režime ar turėti nestabilią čiurną. Pagal tai ir dėliojame individualų planą. (...) Problema ta, kad visko numatyti neįmanoma – kintamųjų yra šimtai: miegas, nuotaika, orų sąlygos. Todėl pagrindinis principas paprastas – turi tikslą, dirbi jo siekdamas, bet kiekvieną dieną iš naujo analizuoji situaciją“, – pasakoja sprinterių treneris.
Treniruočių pratimams M. Skrabulis turi vaizdingų palyginimų: „Tas pats pratimas vienam gali būti naudingas, kitam – žalingas. Tai galima palyginti su ugnimi: ji gali mus šildyti, padėti pasigaminti maisto, bet gali ir sudeginti. Tas pats ir su vandeniu: be jo neišgyventume, tačiau galime ir nuskęsti. Todėl svarbiausia atsirinkti, kas konkrečiam atletui tinka, kada tai veikia ir kada jau nebe. Tai nėra lengva – bet būtent toks ir yra sporto mokslas.“
Pasak trenerio, jo darbas iš esmės vyksta be pertraukų – nuolat ieškoma atsakymų, analizuojama, vertinami atletų rezultatai. Kartais mintys apie sportininkus ir jų treniruotes aplanko net naktį.
„Sakyčiau, treniruotė yra lengviausia dienos dalis – kai tu esi pasiruošęs, žinai, ką turi padaryti, turi planą A, planą B. Sunkiausia yra analizuoti, kodėl. Jeigu viskas pavyksta – viskas gerai, bet tada vėl galvoji: koks kitas žingsnis. Jeigu nepavyksta – turi grįžti atgal ir ieškoti priežasties. Tai yra darbas be sustojimo. (...) Aš ne pats nusprendžiau prabudęs pagalvoti apie tą atletą arba jo atliktą pratimą, tai tiesiog yra galvoje“, – teigia M. Skrabulis.
Svarbiausia – ne iškovotas medalis, o asmenybė
Rugpjūčio mėnesį Birmingame vyks svarbiausios šios vasaros lengvosios atletikos varžybos – Europos čempionatas. Kalbėdamas apie rezultatus, M. Skrabulis sako, kad skatina auklėtinius svajoti. Jis dažnai atletams kartoja: „Svajok, svajok, ir neįmanoma pasieksime maksimaliai.“
Vis dėlto treneriui svarbiausia – ne rezultatai. Jis pabrėžia išugdytas asmenybes ir stiprius charakterius – žmones, kurie nepasiduoda ir eina savo tikslų link, nepaisydami sunkumų.
„Savo auklėtiniams dažnai sakau, kad iškovotas medalis atsidurs batų dėžėje ir bus pamirštas, o jį pasiekusi asmenybė, manau, bus visą laiką prisimenama. Bus smagu, jeigu ir tas atletas prisimins trenerį kaip gerą asmenybę, kuri padėjo jam užsikabinti gyvenime, o ne tik tą medalį.
Bandau skiepyti ir sau, ir komandai, kad jeigu nelaimėsime talentu, galime laimėti charakteriu. Tai labai svarbu. Kitas dalykas – turime nebijoti stipresnio varžovo ir norėti jį nugalėti. Norėčiau, kad šitie du dalykai mano komandą ir visą lengvąją atletiką vestų į priekį“, – pokalbį užbaigia treneris.
Plačiau – LRT RADIJO laidos „Čempionų pietūs“ įraše.
Tekstą parengė Tadas Pašiušis.
