Vilniuje šeštadienį pasirašyta Europos saugumo veiksmų priemonės (SAFE) sutartis, kuria Lietuvos krašto apsaugai ilgalaikėmis paskolomis skirta beveik 6,4 mlrd. eurų.
Pirmas avansinis mokėjimas, siekiantis 956 milijonus eurų, bus išmokamas per tris mėnesius.
Finansavimą ketinama nukreipti nacionalinės divizijos plėtrai, amunicijos atsargoms, kontrmobilumo priemonėms bei kitiems kariuomenės poreikiams.
„Vienas iš tų kritinių pajėgumų yra divizijos kūrimas, (...) taip pat bus finansuojamos ir trumpojo bei vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos, artilerinės sistemos, haubicos įsigyjamos, amunicija įsigyjama“, – planus vardijo krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Premjerė Inga Ruginienė yra užsiminusi, kad daugiausiai lėšų bus skiriama oro gynybos stiprinimui.
Dalis keliaus Ukrainai
Dalį finansavimo planuojama skirti paramai Ukrainai. Numatomos įvairios priemonės – bendri pirkimai su Kyjivu, karinės įrangos įsigijimai iš šios šalies.
„Verta prisiminti, kad SAFE yra pirmasis bendraeuropinis paramos Ukrainai instrumentas. Dabar turime jau ir Ukrainos paramos paskolą. Kitas etapas padedant Ukrainai gali ir turėtų tapti vienu iš Lietuvos pirmininkavimo svarbių prioritetų“, – teigė už gynybą ir kosmosą atsakingas eurokomisaras Andrius Kubilius.
Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas tikino, jog skiriama suma yra reikšminga bei didelė paskata šalies biudžetui, o saugi Lietuva reiškia saugią Europą.
„Jau yra kalbų, kad galbūt bus ir kitų mechanizmų, kurie padės užtikrinti finansavimą. Labai tikimės, kad bus jau nebe paskolos, o grantai (dotacijos – BNS), nes paskolos yra labai gerai, bet ES galiojančios taisyklės šiek tiek riboja mūsų išlaidų limitus, tad labai lauktume ir tolimesnių veiksmų“, – kalbėjo jis.
A. Kubilius yra sakęs, jog SAFE skatina valstybes nares bendrai pirkti, siekti greičio, masto ir efektyvumo bei siunčia signalą Europos pramonei.
Anot jo, ES imasi atsakomybės siekiant žemyną apsaugoti nuo išorės grėsmių.
„Tam, kad Europa būtų apsaugota nuo išorės grėsmių, yra akivaizdu, kad reikia stipraus Rytų flango. Rytų flangas gina visą Europą. Todėl Rytų flangui reikia Europos solidarumo ir europietiškos finansinės paramos. Verta prisiminti, kad Rytų flangui nuo Baltijos jūros iki Juodosios jūros atitenka du trečdaliai visų SAFE paskolų“, – teigė eurokomisaras.
Jau planuojami nauji finansavimo mechanizmai
Pagal SAFE reglamentą, paskolos trukmė siekia 45 metus, o palūkanos yra tokios pačios, kokiomis skolinasi Europos Komisija (EK). Be to, SAFE paskolai galioja dešimties metų atidėjimas – tai reiškia, kad pirmiausia Lietuva mokės tik palūkanas ir po dešimties metų pradės grąžinti paskolą.
Paskolos išmokėjimas bus pagal tuo metu galiojančias rinkos sąlygas, todėl turės skirtingas palūkanų normas.
Už biudžetą, kovą su sukčiavimu ir viešąjį administravimą atsakingas eurokomisaras Piotras Serafinas pažymėjo, jog 2028–2034 metų ES ilgalaikio biudžeto projekte gynybai, kosmoso programoms ir kariniam mobilumui siūloma skirti dar 150 mlrd. eurų.
„Šios investicijos ypač svarbios NATO rytinio flango šalims, kurios ribojasi su Rusija ir Baltarusija. Ir neabejoju, kad SAFE priemonė padidins Lietuvos investicijas į gynybą ir saugumą tuo metu, kai jos yra labiausiai reikalingos“, – kalbėjo jis.
Apie tai, jog Lietuvos gynybos parengčiai stiprinti iš programos planuojama skirti daugiau kaip 6,3 mlrd. eurų, EK pranešė dar praėjusių metų rugsėjį, kai buvo patvirtintas preliminarus 150 mlrd. eurų finansinės paramos asignavimas gynybos parengčiai visoje ES stiprinti.
Pagal pernai gegužę ES Tarybos priimtą programą bus teikiamos nebrangios ilgalaikės paskolos, padedant valstybėms narėms įsigyti skubiai reikalingos gynybos įrangos.
Pirmąja šalimi, pasirašiusia paskolos sutartį pagal SAFE, penktadienį tapo Lenkija. Iš viso 19 ES narių yra pateikusios planus dėl pasinaudojimo šiuo mechanizmu.
Šių metų Lietuvos gynybos biudžetas siekia apie 4,8 mlrd. eurų arba 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto.
Pasak R. Kauno, SAFE leidžia nacionalinį biudžetą šiek tiek adaptuoti prie naujų grėsmių.
