Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinkoje šiuo metu stebimas pirkėjų aktyvumas. Ekspertai teigia, jog dabartines tendencijas suformavo lūkesčiai dėl gyventojų atsiimtų II pensijų pakopos lėšų bei netrukus mažėsianti pradinio įnašo kartelė perkantiems pirmąjį būstą. Tuo metu būstą neseniai įsigiję gyventojai kalba, jog pasijusto it bado žaidynėse.
Į LRT.lt kreipęsis vilnietis Rokas pasakojo, kad aktyviai apžiūrėti butus pradėjo dar šių metų pradžioje. Vyras teigia nesitikėjęs, jog rinkoje vyks kone bado žaidynės.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Į LRT kreipęsis būstą įsigijęs vilnietis pasakojo, jog NT rinkoje tarp pirkėjų vyrauja milžiniška konkurencija.
- Ekspertai teigia, jog rinkoje išties stebimas didelis aktyvumas, jį lėmė sukilę pirkėjų lūkesčiai dėl ateities.
- Tikėtina, jog dėl didelės konkurencijos ir kitų veiksnių, šiemet kils būsto kainos.
- Dėl sukilusių naftos kainų gali brangti ir naujai vystomų projektų statyba.
„Kai pradėjau registruotis apžiūrėti būstus, jau telefonu išgirsdavau, kad yra daug norinčių apžiūrėti. Vienas brokeris net atskleidė, kad jau ir taip kaina buvo įvertinta pagal rinką, tačiau suprato, kad reikės dar pakelti.
Esant tokiai situacijai, kai pirkti būstą yra pasiryžę keli pirkėjai, skelbiamas savotiškas kainos aukcionas – pirkėju tampa tas, kuris pasiūlo didžiausią kainą“, – pasakojo portalo skaitytojas.
Esant tokiai situacijai, kai pirkti būstą yra pasiryžę keli pirkėjai, skelbiamas savotiškas kainos aukcionas – pirkėju tampa tas, kuris pasiūlo didžiausią kainą.
Rokas
Kaip pasakojo Rokas, jis labai greitai suprato, kad derėtis dėl mažesnės kainos su pardavėju galimybių beveik nėra.
„Kai nepavyko nusipirkti pirmojo norimo būsto, ėjau į kitus butus, jau iš karto siūliau bent 5 tūkst. eurų didesnę kainą, tačiau to irgi nepakako – konkretaus objekto atveju esą kažkas pasiūlė 7 tūkst. daugiau, nors tam butui reikėjo remonto.
Džiaugiuosi, kad pavyko nusipirkti kitą butą tiesiogiai iš pardavėjo ir net truputį nuderėti kainą. Šiek tiek net baisu pagalvoti, kas vyks NT rinkoje vasarą, kai bus sumažintas pradinis įnašas, o žmonės turės iš II pensijų pakopos atgautus pinigus“, – kalbėjo Rokas.
Per metus kvadratinio metro kaina augo dešimtadaliu
Per balandį Vilniuje parduoti 529 butai, kovą – 518 butų, vasarį – 527 butai, sausį – 666 butai, rodo NT bendrovės „Hanner“ duomenys.
Nuo metų pradžios sostinėje parduota 2 240 naujų butų.
Bendrovės „Hanner“ pateikiama statistika taip pat atskleidžia, jog praėjusių metų balandį sostinėje parduoti 352 butai, tad šiemet fiksuotas 50,3 proc. pardavimų augimas.
Vidutinė vieno kvadratinio metro kaina Vilniuje šių metų balandį siekė 4 046 eurus už kvadratinį metrą, per mėnesį šis rodiklis augo 2,5 proc., o per metus – 11,5 proc.
Balandį Vilniaus NT rinkoje laisvi buvo 4 729 butai, kovą – 4 071 butas, vasarį – 4 104 butai, sausį – 4 368 butai.
Per matus laisvų butų pasiūla sostinėje susitraukė 5 proc.
Lėmė išaugę lūkesčiai
Kaip portalui LRT.lt pasakojo įvairias NT paslaugas siūlančios įmonės „Capital“ brokeris Paulius Banevičius, išaugęs pirkėjų susidomėjimas stebimas dar nuo praėjusių metų galo, o daugiausia dėmesio šiuo metu sulaukia kiek pigesni, maždaug 180–200 tūkst. eurų kainuojantys būstai.
Pasak jo, tokias tendencijas lėmė iš anksto susiformavę lūkesčiai dėl II pensijų pakopos pinigų bei Lietuvos banko sprendimas keisti atsakingo skolinimosi taisykles ir perkantiems pirmąjį būstą pradinio įnašo kartelę mažinti nuo 15 iki 10 proc.
„Žmonėms įsijungė skubėjimo režimas. Jie nori nusipirkti greičiau, nes bijo, kad dar labiau pabrangs. O kai pradeda pulti pirkti, tuomet vyksta visokie aukcionai, rinka dar smarkiau užsikuria ir įsijungia įkaitimo ciklas“, – priežastis aiškino pašnekovas.
Žmonėms įsijungė skubėjimo režimas. Jie nori nusipirkti greičiau, nes bijo, kad dar labiau pabrangs.
P. Banevičius
Galutinis žodis – pardavėjo
NT agentūros „Ober-Haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada taip pat kalbėjo, jog šiuo metu NT rinka yra daug palankesnė pardavėjui – būtent jam priklauso kone visi derybiniai svertai.
Pasak pašnekovo, natūralu, kad esant didelei pirkėjų paklausai esminiu elementu tampa kaina, tad laimi tas pirkėjas, kuris gali pasiūlyti daugiausia.
„Įsivaizduokime, kad turime net kelis potencialius pirkėjus. Pardavėjas jų nepažįsta. Tai kaip jam išsirinkti, kuriam parduoti? Gi nedarys grožio konkurso“, – svarstė M. Čiulada.
Pasak jo, užsienyje tokia praktika yra visiškai įprasta, dažnai kainų aukcionai vyksta apžiūrint butą kartu su kitais potencialiais pirkėjais.
„Turiu ne vieną klientą, pirkusį ir Norvegijoje, Švedijoje, Nyderlanduose – ten yra taip: apžiūri vienu metu butą dešimt, kartais ir dvidešimt žmonių, ir tada tiesiog vyksta varžytuvės, kas pasiūlys didžiausia kainą“, – patirtimi dalijosi M. Čiulada.
Turiu ne vieną klientą, pirkusį ir Norvegijoje, Švedijoje, Nyderlanduose – ten yra taip: apžiūri vienu metu butą dešimt, kartais ir dvidešimt žmonių, ir tada tiesiog vyksta varžytuvės, kas pasiūlys didžiausia kainą.
M. Čiulada
O kas laukia vėliau?
Kalbinti NT brokeriai portalui LRT.lt teigė, jog nepanašu, kad aktyvumas NT rinkoje artimiausiu metu galėtų mažėti, tačiau abejojo, kad į rinką įsiliejantys II pensijų pakopos pinigai bei sumažinta pradinio įnašo kartelė galėtų dar labiau padidinti pirkėjų srautus.
„Prognozės yra nedėkingas dalykas, krištolinio rutulio niekas neturi. Lietuva nėra izoliuota rinka. Yra ir ekonominiai dalykai tiek Lietuvos, tiek geopolitiniu mastu. Kol kas, manau, iki vasaros rinka turėtų išlaikyti tokį pagreitį, o kad ji dar labiau kais, gal ir ne“, – prognozėmis dalijosi P. Banevičius.
Visgi nelėtėjantys NT įsigijimo tempai gali dar labiau paskatinti kainų augimą.
„Didelė konkurencija tarp pirkėjų lemia ir kylančias kainas. Statistika kol kas rodo, kad kainos kyla ir kad matysime galbūt net ir dviženklį augimą. <...> Ypač žiūrint į naftos kainų pasiutpolkę ir prognozuojamą infliaciją, bijau, kad gerų naujienų nėra“, – apie netolimos ateities scenarijus kalbėjo M. Čiulada.
Verslas gali susidurti su išbandymais
Nors pirkėjams tai kelia iššūkių, aktyvumas NT rinkoje džiugina vystytojus – kaip portalui LRT.lt teigė Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius, stebimas pirkėjų aktyvumas yra lauktas ir prognozuotas, stebima didmiesčių plėtra, nauji NT objektai dygsta ir regionuose.
„Pirkėjų aktyvumas yra lauktas ir tikėtas, pirmiausia tai lėmė didesnė pasiūla rinkoje, bankų palūkanos, finansavimas, lengvesnis priėjimas prie kapitalo, stiprus lūkestis, kad dalis II pensijų pakopos pinigų nukeliaus į NT. <...> Vilnius auga daugiau, Klaipėda – santykinai, Kaunas irgi šiek tiek didėja rajono sąskaita, bet yra pozityvu“, – teigė LNTPA prezidentas.
Visgi, nepaisant džiuginančių tendencijų, šiais metais, tikėtina, NT vystytojai neišvengs iššūkių, kuriuos lems dėl karo Irane išaugusios naftos kainos, o bene didžiausias jų – užtikrinti, kad neaugtų kainos tų objektų, dėl kurių jau sutarta su pirkėjais.
Kaip aiškino M. Statulevičius, nors siekiant išvengti galimų sąnaudų kilimo dėl infliacijos ar kitų natūralių veiksnių sutartys, kurios leidžia užfiksuoti kainą, su statybinių medžiagų tiekėjais dažniausiai pasirašomos pusmečiui ar metams į priekį, neatmetama, kad dėl visame pasaulyje smarkiai pabrangusios naftos kainų jos gali būti peržiūrimos, o statybos brangti.
„To dabar nematome, bet kelių tiesimo įmonės jau dabar sako, kad naftos produktų, kurie yra naudojami tiesiant kelius, kainos jau dabar šoktelėjusios. Natūralu, tai transformuosis ir į kitų medžiagų, pavyzdžiui, stambiaplokščių panelių, metalo kainas. <...> Tai bus rinkos profesionalų, patyrusių plėtotųjų užduotis nenutraukti sutarčių, išlaikyti susitarimus ir pristatyti produktą, kurio tikisi pirkėjas“, – kalbėjo M. Statulevičius.
Paveiks skirtingais būdais
Lietuvos NT rinkos suaktyvėjimo požymius stebi ir šalies ekonomistai. Visgi dalis jų teigia, kad dabartinė situacija panašesnė į nuosaikų atsigavimą po 2022–2023 metų sulėtėjimo, o ne į staigų augimo šuolį.
„Aktyvumo didėjimas pradėtas fiksuoti maždaug nuo 2024 metų vidurio, o ryškiausias buvo 2025 metais, kai stabilizavosi palūkanų normos, sumažinusios finansinį neapibrėžtumą ir paskatinusios gyventojus grįžti į rinką. 2026 metais ši tendencija kol kas tęsiasi, tačiau augimas išlieka subalansuotas“, – kelerių metų tendencijas apibendrino VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto Ekonomikos inžinerijos katedros profesorė dr. Laima Okunevičiūtė-Nevarauskienė.
Savo ruožtu VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto lektorius Dominykas Linkevičius atkreipė dėmesį, kad 10 proc. pradinio įnašo reikalavimas įpils papildomo žibalo į ugnį.
„Pradinio įnašo sumažinimas iki 10 proc. gali turėti tiesioginį ir struktūrinį poveikį, nes sumažins įėjimo į rinką slenkstį ir leis didesniam skaičiui gyventojų pretenduoti į būsto paskolas. Tai ypač paveiks pirmojo būsto įsigijimą, kurio paklausa gali padidėti gana greitai. Būtent šis reguliacinis pokytis, o ne II pakopos lėšos, tikėtina, taps pagrindiniu veiksniu, didinančiu rinkos aktyvumą artimiausiu laikotarpiu“, – teigė D. Linkevičius.
Jis priduria, kad didžiausi pokyčiai turėtų paliesti labiausiai prieinamą būstą, nes pirmąjį būstą perkantys gyventojai ypač jautriai reaguoja į paskolų ir kitas finansavimo sąlygas.
Jei pasiūla išliks ribota, net ir nedidelis paklausos padidėjimas gali lemti kainų augimą, todėl bendras rinkos aktyvumas gali didėti nuosaikiai, tačiau kainų spaudimas tam tikruose segmentuose gali būti stipresnis.
