Milžiniška užtvanka tarp Rusijos ir Aliaskos galėtų išgelbėti pagrindinę Atlanto vandenyno srovių sistemą, kuri yra itin svarbi Šiaurės Europos klimato reguliavimui. Tačiau, kaip naujame tyrime paaiškina mokslininkai, šis milžiniškas projektas kelia kitų pavojų, skelbia „Live Science“.
AMOC gali nelikti
Atlanto meridianinė apytakinė cirkuliacija (angl. Atlantic Meridional Overturning Circulation, AMOC) perneša šiltą, sūrų vandenį iš tropikų į šiaurę, kur jis atvėsta ir nugrimzta, o šaltą vandenį stumia į pietus, taip palaikydama jūrų gyvybę ir reguliuodama klimatą Europoje, Afrikoje ir Amerikoje. Būtent dėl to Europoje, nepaisant jos geografinės padėties, vyrauja palyginti švelnus klimatas.
Daugybė tyrimų rodo, kad AMOC silpsta ir gali visiškai sustoti. Šį mėnesį paskelbti tyrimai leidžia teigti, kad iki 2100 m. srovės greitis sulėtės 43–59 proc. – tai 60 proc. didesnis sulėtėjimas, nei prognozavo ankstesni modeliai, – taigi srovė silpsta gerokai sparčiau, nei manyta iki šiol.
Ankstesni tyrimai parodė, kad prieš maždaug 3 milijonus metų, viduriniame plioceno periode, AMOC buvo stipresnė, visų pirma dėl to, kad Beringo sąsiaurį dengė sausumos tiltas.
Trys užtvankos sąsiauryje
Naujajame tyrime pagrindinis jos autorius AMOC reiškinius tiriantis mokslininkas iš Jūrų ir atmosferos tyrimų instituto prie Utrechto universiteto Nyderlanduose Jelle Soonsas ir jo kolega, to paties instituto okeanografas Henkas Dijkstra sukūrė modelį, kaip atrodytų situacija, jei Beringo sąsiauris būtų uždarytas. Pirma, norint uždaryti 82 kilometrų ilgio vandens ruožą, reikėtų trijų užtvankų, nes sąsiaurio viduryje yra dvi salos. Ilgiausia užtvanka turėtų būti apie 38 km ilgio.
Mokslininkai nustatė, kad sumažinus anglies dioksido (CO2) emisijas į atmosferą ir šiek tiek susilpnėjus AMOC, Beringo sąsiaurio užsidarymas galėtų sustiprinti AMOC ir leistų jai toliau veikti net ir didėjant į orą išmetamo CO2 kiekiui. Tačiau jie taip pat nustatė, kad ženkliai susilpnėjus AMOC, Beringo sąsiaurio užsidarymas paspartintų srovės silpimą.
„Bendras poveikis nebūtų nuoseklus ir labai priklausytų nuo AMOC stiprumo bei CO2 koncentracijos, – elektroniniame laiške „Live Science“ rašė šiame tyrime nedalyvavęs Nacionalinio atmosferos tyrimų centro okeanografas Aixue Hu. – Net jei Beringo sąsiaurio uždarymas artimiausioje ateityje sustiprintų AMOC ir sudarytų sąlygas didesnėms CO2 emisijoms, ilgalaikis poveikis vis dar lieka neaiškus.“
Pasak J. Soonso, Beringo sąsiaurio užtvankos statyba turėtų būti techniškai įmanoma, nes ilgiausios jos atkarpos nebūtų daug ilgesnės už 32 km ilgio Afleitdeiko užtvanką Nyderlanduose ar 33 km ilgio Semangumo pylimą Pietų Korėjoje. Beringo sąsiaurio užtvankos maksimalus gylis būtų 59 metrai, o tai nėra daug daugiau nei giliausia Semangumo užtvankos vieta, kurios gylis siekia 54 metrus.
Tačiau abi šios užtvankos yra palyginti ramiuose pakrančių vandenyse, o ne atokiose vietovėse, kur vyrauja stiprios srovės, kur jūrą sukausto ledas ir kur priešingose pusėse įsitvirtinusios konkuruojančios geopolitinės jėgos.
„Susisiekimo tarp Ramiojo ir Arkties vandenynų blokavimas turėtų įtakos ir laukinei faunai bei florai, žuvininkystės pramonei, laivybai bei vietos bendruomenėms, kurių maistas ir prekyba priklauso nuo šio sąsiaurio“, – teigė J. Soonsas.
