Alkoholis dažnai siejamas su atsipalaidavimu ar net tariama nauda sveikatai, tačiau gydytojai perspėja – saugaus jo kiekio nėra, o ilgalaikė žala gali paveikti ne tik kepenis. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės klinikinės toksikologijos gydytoja Gabija Mikulevičienė ir Kauno klinikų gydytoja gastroenterologė Irena Valantienė paaiškina, kaip alkoholis veikia organizmą ir kodėl neveikia populiarūs detoksikacijos mitai. O rubrikoje „Faktas ar mitas“ gydytoja dermatovenerologė atsako, ar kremai iš tiesų gali panaikinti strijas.
Kalbėdama apie alkoholio poveikį žmogaus organizmui, G. Mikulevičienė sako, kad tai ne tik pavienius organus, bet ir visą kūną veikianti medžiaga.
„Nėra taip, kad paveikiamos tik kepenys ar smegenys – jis veikia ir kaulus, raumenis, kasą, širdį. Tai visą organizmą veikianti, sveikatai nenaudinga medžiaga“, – kalba gydytoja toksikologė.
Plačiau – garso įraše:
Pasak jos, alkoholis pirmiausia patenka į kraujotaką ir smegenis, kur veikia tiek stimuliuojančiai, tiek slopinančiai – priklausomai nuo suvartoto kiekio.
Ypač didelė žala jaunimui
I. Valantienė pabrėžia, kad alkoholio poveikis virškinimo sistemai prasideda jau burnos ertmėje ir tęsiasi visame virškinamajame trakte.
„Organizmas veikia kaip viena sistema, todėl ilgalaikis alkoholio vartojimas sukelia pokyčių visame virškinamajame trakte – nuo burnos iki kepenų ir kasos“, – aiškina ji.
Pasak gydytojos, didėja rizika susirgti burnos ertmės navikais, gali vystytis stemplės ir skrandžio uždegiminiai pakitimai dėl toksinio alkoholio poveikio.
Ji taip pat atkreipia dėmesį į kepenų ir kasos pažeidimus, kurie priklauso nuo vartojamo alkoholio kiekio, dažnumo ir žmogaus amžiaus.
„Svarbu pabrėžti, kad jauni žmonės nėra atsparesni alkoholiui – priešingai, maždaug iki 25 metų organizmas ypač jautrus. Alkoholis gali daryti žalą smegenų vystymuisi ir virškinimo traktui“, – sako I. Valantienė.
G. Mikulevičienė teigia, kad alkoholis keičia smegenų veiklą tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu.
Pasak jos, pirmiausia sutrinka neuromediatorių, t. y. medžiagų, atsakingų už smegenų aktyvumą ir ramybę, pusiausvyra.
„Keičiasi slopinančių ir aktyvinančių neuromediatorių pusiausvyra, todėl žmogus gali jaustis arba labiau atsipalaidavęs, arba atvirkščiai – budresnis ir aktyvesnis“, – aiškina ji.
Gydytoja pabrėžia, kad dažnas alkoholio vartojimas lemia smegenų pripratimą, o staigus nutraukimas gali sukelti abstinencijos būseną.
„Daugiadienės priverčia organizmą taip pasikeisti, kad staiga nutraukus alkoholio vartojimą smegenys nebesupranta, kas vyksta, nebesugeba prisitaikyti ir atsiranda sujaudinimo būsena – vadinamasis alkoholio nutraukimo sindromas“, – sako ji.
Mažėja smegenų tūris
Ilgalaikis vartojimas, anot G. Mikulevičienės, keičia ir pačią smegenų struktūrą. Ji priduria, kad priklausomybės nuo alkoholio atvejais kompiuterinė tomografija ar magnetinis rezonansas dažnai parodo sumažėjusį smegenų tūrį.
„Mažėja pilkosios ir baltosios medžiagos kiekis, tad tikrąja žodžio prasme mažėja smegenų tūris“, – teigia gydytoja.
Ypač pažeidžiamos smegenėlės ir užpakalinės smegenų sritys, atsakingos už pusiausvyrą ir judesių koordinaciją.
„Ilgainiui tai gali lemti pusiausvyros sutrikimus, vaikščiojimo sunkumus ar net visišką negalėjimą paeiti“, – sako ji.
Alkoholis, anot jos, veikia ir smegenų sritis, atsakingas už elgesį ir emocijų kontrolę.
„Priklausomybę turinčių žmonių elgesys gali keistis, jų emocijos tampa labai nestabilios“, – aiškina gydytoja.
Itin didelę riziką kelia alkoholio vartojimas laukiantis – tai gali stipriai pakenkti vaiko raidai.
„Jeigu per nėštumą vartojamas alkoholis, tai gali paveikti vaisiaus smegenų vystymąsi – gimęs kūdikis gali turėti mažesnį smegenų tūrį, jam sunkiau mokytis, įsiminti informaciją“, – sako G. Mikulevičienė.
Jos teigimu, poveikis smegenims toks reikšmingas, kad tai galima laikyti didele žala tiek žmogaus raidai, tiek visuomenės sveikatai.
Mitas apie alkoholio naudą
I. Valantienė sako, kad visuomenėje vis dar gajus įsitikinimas apie tai, jog nedidelis alkoholio kiekis jokios žalos nepadaro, tačiau tai – klaidinanti nuostata. Pasak gydytojos, nors rekomendacijose kartais minimi orientaciniai kiekiai, tai nereiškia, kad alkoholis tampa nekenksmingas.
„Kartais girdime, kad moterims rekomenduojama apie 10 gramų, vyrams – 20 gramų. Tačiau iš tiesų nėra saugios alkoholio vartojimo normos – yra tik didesnė ar mažesnė rizika susirgti tam tikromis ligomis“, – aiškina ji.
Gydytoja gastroenterologė pabrėžia, kad medicinoje alkoholis vertinamas kaip toksinė medžiaga.
„Alkoholis yra toksinas, sukeliantis pokyčių įvairiuose organuose, – ypač kepenyse ir kasoje“, – sako ji.
G. Mikulevičienė paneigia ir mitą, kad alkoholis gali padėti gydytis peršalus ar sustiprinti organizmą.
„Išgėrus alkoholio jaučiamas šilumos pojūtis, nes išsiplečia kraujagyslės, tačiau iš tiesų organizmas greičiau netenka šilumos ir žmogus lengviau sušąla. Tai yra tik pojūtis – alkoholis nei gydo infekciją, nei šildo ar padeda širdžiai“, – sako ji.
Pasak gydytojos, alkoholis taip pat pavojingas širdies ir kraujagyslių sistemai.
„Tai vienas dažniausių kardiomiopatijos rizikos veiksnių ir vartojantys alkoholį žmonės labai dažnai susiduria su širdies problemomis. Tai kartais atrodo prieštaringa, nes juk girdima, kad „šaukštas brendžio nepakenks“. Tai ne visai tiesa“, – pabrėžia ji.
G. Mikulevičienė priduria, kad net ir nedidelis silpnesnio alkoholio kiekis kelia riziką.
„Ne visiems tai baigsis liga, tačiau kai kurioms grupėms, pavyzdžiui, sergantiems kepenų ligomis, jauniems žmonėms ar turintiems priklausomybę šeimoje – net ir saikingas vartojimas gali sukelti didelių problemų“, – teigia ji.
Kalbėdama apie savijautą po alkoholio vartojimo, G. Mikulevičienė pabrėžia, kad stebuklingų priemonių nėra.
„Pagirios yra tarsi bausmė ir kartu pamoka, kad nereikėtų vėl vartoti alkoholio. O padėti gali tik laikas, poilsis ir skysčiai, ypač su elektrolitais, daug mikroelementų. Svarbu savęs nespausti ir nepervargti, tiesiog reikia išbūti“, – sako ji.
Detoksikacija neveikia
G. Mikulevičienė paneigia dar vieną populiarų mitą – apie organizmo valymą po alkoholio vartojimo.
„Labai gajus mitas, kad alkoholį galima išvalyti, pavyzdžiui, lašelinėmis. Iš tiesų alkoholis skaidomas kepenyse savo tempu, to proceso pagreitinti negalime“, – aiškina ji.
Pasak gydytojos, tokios priemonės gali tik praskiesti kraują, tačiau alkoholis iš organizmo pašalinamas tik laikui bėgant.
„Kepenys dirba savo darbą – jų nereikia plauti ar detoksikuoti. Nėra įmanoma iš jų greičiau pašalinti alkoholio“, – pabrėžia G. Mikulevičienė.
Anot I. Valantienės, kepenų valymo idėja neturi pagrindo.
„Kepenų neišplausime – tai organas, pats atliekantis detoksikacijos funkciją. Vienintelis dalykas, kuris gali padėti, yra nevartoti alkoholio“, – pabrėžia gastroenterologė.
Svarbu ne trukmė, o kiekis
Kalbėdama apie įvairias prevencines priemones prieš vartojant alkoholį, G. Mikulevičienė ragina nepasikliauti klaidingais sprendimais.
„Žmonės vartoja įvairius preparatus, kurie neva turėtų padėti, tačiau svarbiausia išlieka saikas“, – sako ji.
Pasak toksikologės, svarbu įvertinti gryną alkoholio kiekį skirtinguose gėrimuose, įskaitant ir mažiau pastebimus šaltinius.
„Reikia prisiminti, kad ir širdies lašai, ir valerijonų tinktūros taip pat turi alkoholio“, – nurodo ji.
Pašnekovė priduria, kad kepenims svarbiausia ne vartojimo trukmė, o bendras suvartoto alkoholio kiekis.
„Jei bendra suminė alkoholio dozė bus didelė – kepenys ir nukentės. Joms tenka tas pats krūvis, nesvarbu, alkoholis suvartojamas per valandą ar per ilgesnį laiką“, – sako gydytoja.
G. Mikulevičienė nurodo, kad kepenims nėra svarbi ir alkoholio rūšis.
„Kepenims visiškai nesvarbu, tai stiprus ar silpnas alkoholis, svarbus bendras suvartotas kiekis. Net ir silpnesni gėrimai, vartojami nuolat, gali sukelti tuos pačius pažeidimus“, – sako ji.
„Nėra sveiko alkoholio vartojimo“
I. Valantienė pabrėžia, kad alkoholis tiesiogiai pažeidžia kepenų ląsteles.
„Alkoholis turi tiesioginį toksinį poveikį kepenims – vystosi lėtinis uždegimas. Žmogui daugelį metų vartojant alkoholį, susidedant visiems rizikos veiksniams, tai gali pereiti į kepenų cirozę ar net pirminį kepenų vėžį“, – sako ji.
Pašnekovė taip pat atkreipia dėmesį, kad ankstyvose stadijose pažeidimai dar gali būti grįžtami.
„Jeigu kepenų pažaida nėra labai pažengusi, nutraukus alkoholio vartojimą pokyčiai gali būti grįžtami. Tad pacientas gali pats užkirsti kelią ligos progresui“, – teigia ji.
Apibendrindama pokalbį, I. Valantienė pabrėžia, kad alkoholis niekada nėra neutralus pasirinkimas.
„Kiekviena dozė turi savo kainą. Nėra sveiko alkoholio vartojimo – yra tik rizika, kurią žmogus prisiima“, – sako ji.
Pasak gydytojos, didžiausia problema ta, kad ilgalaikio alkoholio vartojimo sukeliamos ligos ilgai gali nepasireikšti.
„Jos – tylios ir nebylios, dažnai vystosi be simptomų, todėl nustatomos jau pažengusios. Tad noriu nuoširdžiai priminti, kad sveikata yra svarbiausias dalykas mūsų gyvenime ir reikia ją tausoti“, – priduria ji.
Kremas strijų nepašalins
Rubrikoje „Faktas ar mitas“ gydytoja dermatovenerologė Justina Aleknaitė-Šiugždinė aiškina, kad kremai strijų pašalinti negali.
„Paprasti drėkinamieji kremai jokios naudos gydymui neturės. Tačiau jie gali būti naudingi prevencijai – ypač jei sudėtyje yra medžiagų, skatinančių kolageno gamybą ir gerinančių odos elastingumą“, – kalba ji.
Anot specialistės, tokios priemonės gali padėti sumažinti strijų ryškumą ar jų atsiradimo tikimybę, tačiau gydymui jų nepakanka.
„Kremai gali būti tik pagalbinė priemonė – pagrindiniam gydymui reikalingi kiti metodai“, – pabrėžia gydytoja.
Gydytoja dermatovenerologė nurodo, kad strijų gydymo metodai priklauso nuo jų stadijos.
„Pradžioje strijos būna raudonos ar net violetinės – tai fazė, kai vyksta uždegimas, pažeidžiamos kolageno ir elastino skaidulos, išryškėja odos kraujagyslės“, – aiškina ji.
Tokiu atveju, anot gydytojos, galima taikyti vietinį ir procedūrinį gydymą.
„Gali būti naudojami retinoidų turintys tepalai (tik ne maitinančioms moterims). Taip pat taikomos injekcinės procedūros – polinukleotidais ar trombocitais papildyta plazma. Iš aparatinių metodų efektyvūs kraujagysliniai lazeriai, taip pat galima taikyti mikroadatinę radijo dažnio terapiją ar frakcinį lazerį“, – sako ji.
Vėlesnėse stadijose, kai strijos tampa balkšvos ir labiau randinės, taikomi agresyvesni lazeriniai metodai.
„Tuomet jau dirbame su randine struktūra – dažniausiai naudojamas frakcinis lazeris, bet gali būti derinamas su kitomis procedūromis“, – priduria gydytoja.
J. Aleknaitė-Šiugždienė sako, kad strijos nėra vien moterų problema. „Mitas, kad strijos būdingos tik moterims – su jomis susiduria tiek berniukai, tiek vyrai“, – pabrėžia ji.
Pasak gydytojos, jos dažnai atsiranda paauglystėje, per augimo šuolius, taip pat intensyviai sportuojant ar sparčiai didėjant raumenų masei.
„Strijų gali atsirasti ir vartojant tam tikrus vaistus ar esant endokrininėms ligoms, kai vyksta staigus svorio pokytis“, – priduria ji.
Parengė Ignas Ramanauskas.
