Kasdienybėje jis analizuoja nekilnojamojo turto rinką, o užvėręs biuro duris traukia į miškus su Lietuvos šauliais ir tampa jų instruktoriumi. Iš pirmo žvilgsnio viską turintis žmogus renkasi dalintis paskutiniu vandens gurkšniu, padėti uniformos broliui ar sesei ir nepraranda pasiryžimo ginti Tėvynę. Apie atsakomybę, ištvermę ir tylų pasirinkimą ginti savo šalį – pokalbis su Šaulių sąjungos būrio vadu Mindaugu Kulboku.
Plačiau – LRT RADIJO laidos „Pažinimai“ įraše:
Šauliu tapo prieš aštuonerius metus
Šaulių sąjungos Vilniaus 10 rinktinės mokomosios kuopos antrojo būrio vadas, nekilnojamojo turto analitikas Mindaugas Kulbokas pasakoja, kad prie Lietuvos šaulių sąjungos prisijungė, kai gyvenime staiga atsirado daugiau laisvo laiko. Tuomet jis nusprendė, kad susidariusią vidinę tuštumą užpildys prasminga veikla – savanoryste.
„Buvo ta mintis, kad reikia kažką daryti. Manyje prabudo kažkoks ilgai tūnojęs dalykas, kuris niekada nebuvo prasiveržęs. Netarnavau nei tarybinėje kariuomenėje, neturėjau jokios patirties, bet turėjau draugų karių. Esu tikintis žmogus ir Švento Ignoto bažnyčioje susirenka Lietuvos kariuomenės ordinariatas, tam tikro luomo žmonės, karininkija. Ir man viduje sukirbėjo, kad turiu laisvo laiko, todėl reikia eiti savanoriauti. Tuomet užmačiau Šaulių sąjungą“, – apie tai, kaip nusprendė tapti šauliu, dalinasi pašnekovas.
Šaulio priesaiką M. Kulbokas davė prieš keletą metų – 2019-aisiais, kai Šaulių sąjunga minėjo 100 metų jubiliejų.
„Tada Šaulių sąjunga nebuvo tokia aktyvi, bet birželį ji šventė 100 metų sukaktį, ir per minėjimą katedroje prisiekė labai daug šaulių. Aš prisiekiau liepos 6 dieną, artėjant mano gimtadieniui. Tada man sukako 50 metų. Pasakiau sau: „Tau iš kažkur atėjo dovana.“ Taip ir prasidėjo mano kelias – civilio, nedrąsiai užsivilkusio šaulio uniformą“, – sako jis.
Kai Vilniaus rinktinė įkūrė mokomąją kuopą, skirtą priimti ir apmokyti naujus šaulius, M. Kulbokas nusprendė, kad šioje srityje galėtų būti naudingas. Galiausiai jis tapo Vilniaus 10 rinktinės mokomosios kuopos antrojo būrio vadu.
„Atėjus naujam prisiekusiam šauliui suteikiami baziniai mokymai: kaip teisingai dėvėti uniformą, kas yra Šaulių sąjunga kaip organizacija, nes ji yra statutinė organizacija, turinti savo statutą, teisės aktus, etikos kodeksus. Baziniai dalykai turi būti visiems dėstomi vienodai. Tada prasideda kiti mokymai, kurie jau susiję ir su kariuomenės kontekstu“, – apie mokomosios kuopos paskirtį pasakoja būrio vadas.
„Esminis klausimas – kuo galime būti naudingi visuomenei“
Jo teigimu, viešojoje erdvėje dažnai vyrauja įsivaizdavimas, kad šaulių veikla apsiriboja pratybomis miške, tačiau daug užduočių atliekama ir mieste. Pasak pašnekovo, viena svarbiausių šaulio pareigų – reikalingos pagalbos visuomenei suteikimas, ištikus nelaimei ar susiklosčius ekstremaliai situacijai.
„Mes turime galvoti apie tai, kaip mes galime visuomenei padėti būdami stipria organizacija, kuri turi sąveiką ir su policija, ir su Priešgaisrinės apsaugos departamentu. Čia jau prasideda įdomesnis komendantinių šaulių funkcijos įveiklinimas, kad atsitikus ekstremaliai situacijai, ir tai nebūtinai gali būti karo situacija, gali būti ir laidus nutraukusi audra, ir dingusio žmogaus paieška, esminis klausimas yra, kuo mes galime padėti“, – pabrėžia M. Kulbokas.
Anot jo, Šaulių sąjunga siūlo daug sričių, kuriose žmogus gali atrasti save. Čia mokomasi atremti kibernetines grėsmes, suprasti propagandos ir dezinformacijos veikimą, tobulinti karybos įgūdžius, valdyti ginklus. Taip pat ugdomi išgyvenimo ekstremaliomis sąlygomis gebėjimai, mokoma teikti pirmąją pagalbą ir padėti tarnyboms krizinių ar ekstremalių situacijų metu, pavyzdžiui, į Lietuvos oro erdvę įskridus nepageidaujamam objektui.
„Esminis momentas – kaip likti gyvam ekstremaliose situacijose. Kita užduotis yra padėti aplinkiniams. Visa tai pereidamas supranti, kad čia ir slypi tikrasis įdomumas. Čia tobulėjimo galimybių laukas –neribotas“, – Šaulių sąjungos reikšmę apibūdina M. Kulbokas.
„Intensyvūs mokymai trunka maždaug pusę metų, o jiems pasibaigus išryškėja, cituojant vienos šaulės žodžius, „vau“ efektas. Jis pasireiškia tuo, kad pradžioje vienų akys būna išsigandusios, o kiti žmonės, priešingai, yra labai savimi pasitikintys. Tačiau baigę mokymus jie tampa labiau išmanantys, supratingesni, ramesni, gebantys ir pasirengę padėti visuomenei“, – teigia būrio vadas.
Prie valstybės saugumo turi prisidėti kiekvienas
M. Kulbokas neslepia, jog Šaulių sąjunga tapo neatskiriama jo gyvenimo dalimi.
„Aš negaliu pasakyti, kad niekada neturėjau stuburo kaip žmogus su savo įsitikinimais ir gyvenimu. Bet Šaulių sąjungoje jį atradau iš naujo. Pamačiau, kad tos organizacijos deklaracijos yra veiksmingos. Mes visi, kaip Šaulių sąjungos bendruomenė, sutariam dėl tų pačių taisyklių. Mes aiškiai dirbame Lietuvos naudai ir nesitikime jokio atlygio. Neskaičiuojam valandų ir savo indėlių“, – sako pašnekovas.
Jo teigimu, šiandien Šaulių sąjungos prioritetas – Lietuvos saugumas. Būrio vado manymu, kiekvienas, net jei ir nepriklauso Šaulių sąjungai ar Lietuvos kariuomenei, turėtų savęs paklausti, kaip galėtų prisidėti prie šalies gynybos.
„Saugumą mes galime susikurti tik patys. Aš labai dažnai savęs klausiu: kaip galiu prisidėti prie gynybos? Tada tu visa tai apverti aukštyn kojom ir pamatai, kad tavo galimybės gynyboje yra mikrono plonumo, bet mikronas iš kiekvieno žmogaus sukuria visumą, apie kurią mes šnekame, kad galėtume jaustis saugūs visuomenėje ir šalyje, o agresoriai nenorėtų čia net įžengti“, – pabrėžia M. Kulbokas.
„Ta deklaracija turbūt geriausiai atsispindi, kalbant apie laisvą žodį. Mus bando įtikinti, kad viskas čia gerai, bet matome, kaip visuomenė sureagavo. Matome, kad vėl buvo prisiminti laužai, kad visuomenė ateina ir nesmurtiniais būdais demonstruoja savo poziciją“, – priduria jis.
Atsakomybės jausmas ir viešojo intereso atstovavimas
M. Kulbokui buvimas šauliu ir vadovavimas vienam iš mokomosios kuopos būrių pirmiausia reiškia didžiulę atsakomybę.
„Mane žavi tai, kad kariuomenėje yra laipsniai ir jie išlieka iki tol, kol išeisi į atsargą. Šaulių sąjungoje yra pareiginis antsiuvas. Tai reiškia, kad kol tu prisiėmęs atsakomybę ir vykdai tam tikras pareigas, tol turi šį antsiuvą. Tu prisiimi pareigą ir atsakomybę už tai, ką tu darai. Ir čia atsiranda savanorystės stimulas, kad, jeigu prisiėmiau pareigą, turiu ją įgyvendinti iki galo“, – sako būrio vadas.
Anot jo, šauliai tam tikra prasme atstovauja ne tik savo organizacijai, bet ir Lietuvos kariuomenei.
„Mūsų – karių ir šaulių – visuomenė neskiria. Tai reiškia, kad tu turi dvigubą atsakomybę, nes esi atsakingas ir už Šaulių sąjungą, kaip organizaciją, nes tavo veiksmai gali visai organizacijai sukelti visą krūvą dėmių, ir tu lygiai taip pat atsakai už kariuomenę“, – teigia M. Kulbokas.
Pašnekovas atskleidžia, kad tarnyba Šaulių sąjungoje jį išmokė ne tik atsakomybės ir disciplinos, bet ir nuolat ginti viešąjį interesą.
„Viešojo intereso atstovavimas ir gynimas tiek Šaulių sąjungoje, tiek mano kasdieniame darbe yra labai tampriai susipynę“, – pabrėžia būrio vadas.
Pasak jo, valstybės intereso gynimas, įskaitant Lietuvos saugumą, yra svarbiausia visų piliečių pareiga.
„Aš visą laiką sakau, kad ne geopolitiniai įvykiai daro įtaką. Nuimkim „geo“ ir palikim „politiniai“ ir paklauskim savęs, ar mes galime kaip vengrai kituose rinkimuose išsirinkti valdžią, kuria tikėtume ir kuri vestų Lietuvą į priekį? Tai turbūt tampa vienu pagrindinių uždavinių – ne geopolitikuoti, o pagalvoti, ką mes savo jėgomis galim padaryti tiek kasdieniame gyvenime, tiek savanoriaudami, tiek veikloje, kuri apima mūsų valstybę“, – pažymi pašnekovas.
Laidoje M. Kulbokas taip pat kalba apie vienybės svarbą.
„Šaulių sąjunga yra kumštis. Kumštis žmonių, kurie, nors atėjo vedami skirtingų uždavinių, turi bendrą tikslą. Jis užkoduotas priesaikoje, kurią duoda kiekvienas, ateidamas į organizaciją. Ir čia nėra kompromiso. Negali turėti kompromisų dėl savo skaidrumo, sąžiningumo, pagarbos kitam žmogui. Šaulių sąjungoje vienas kitą vadiname broliais ir seserimis. Viskas yra apie tai“, – sako jis.
Parengė Vaida Račkauskaitė
