„Ačiū žaidėjams, kurie kovėsi, kaip gladiatoriai“, – po iškovoto taško Europos čempionato atrankoje sakė Lietuvos futbolo rinktinės treneris Edgaras Jankauskas.
Lietuviai Kaune 1:1 (1:1) lygiosiomis sužaidė su Bulgarijos rinktine. E. Jankausko pirmojo išsiveržė į priekį, tačiau vėliau ilgą laiką teko žaisti mažumoje.
„Aš, ko gero, pradėsiu nuo padėkos sirgaliams ir žiūrovams, kurie sukūrė šiandien šitą šventę ir kurie kompensavo šitą netektį aikštėje. Reikėtų jiems nusilenkti ir pareikšti padėką, kad pagaliau ir tikrame stadione Lietuvoje mes galime pamatyti ir išgyventi tą spektaklį, dėl kurio visas pasaulis yra išprotėjęs. Ko gero, tai turėtų būti viena iš džiaugsmingiausių dienų Lietuvos futbolo istorijoje“, – po dvikovos spaudos konferencijoje pasakojo E. Jankauskas, kalbėdamas apie daugiau nei 14 tūkst. sirgalių, kurie palaikė lietuvius.
Dariaus ir Girėno stadione Lietuvos rinktinė dvikovos pradžioje žaidė drąsiai ir bulgarus nuolat spaudė prie jų vartų. 15-ą minutę tai davė rezultatų ir po Gvido Gineičio kaire koja pakelto kampinio nestipriu, bet itin tiksliu smūgiu į vartų kampą Edvinas Girdvainis nuginklavo bulgarų vartininką Martiną Minchevą.
Tačiau netrukus euforiją keitę nusivylimas ir atodūsiai. Klaida aikštės viduryje virto pavojingu Kirilo Despodovo išpuoliu, kurį neleistina nutraukė Justas Lasickas. Vienas iš komandos lyderiu išvydo prieš save raudoną kortelę ir jam rungtynės buvo baigtos. Po šio epizodo Lietuvos rinktinė giliai atsitraukė, o bulgarai nuolat bombardavo Edvino Gertmono vartus.
Galiausiai 27-ą minutę ir jis buvo bejėgis prieš Marino Petkovo smūgį. Rezultatas tapo lygus 1:1, o lietuviams ir toliau teko atsimušinėti. Kad to būtų maža, traumą dar patyrė kapitonas Fiodoras Černychas. Iki pertraukos 1:1 rezultatą E. Jankausko kariaunai pavyko išlaikyti.
Per pertrauką Kaune kiek aprimo lietus, o antrajame kėlinyje aikštėje rimo ir bulgarų atakos. Lietuviai kantriai gynėsi ir karts nuo karto ieškojo savo progų kontratakose. Galiausiai E. Gertmonas pasistengė, kad įvarčių daugiau nebūtų praleista ir Lietuva iškovojo tašką ir dabar jų antradienį laukia dvikova išvykoje su vengrais.
– Kiek keitėsi žaidimas iki raudonos kortelės ir po jos?
– Iki tos raudonos kortelės, manau, kad mums pavyko aikštėje daryti tai, ką planavome. Pavyko uždaryti erdves be kamuolio, vėliau išeiti į puolimą. Senokai po kampinio esame įmušę. Kažkiek gal ir buvo sėkmės, bet ir ją reikia užsitarnauti. Edvinas tame epizode agresyviai ėjo į kamuolį.
Manau, kad tas išvarymas mums davė tokią gerą pamoką. Galime ir mažumoje ištraukti rungtynes. Aišku, reikėjo daug energijos atiduoti gynyboje. Antrajame kėlinyje perstatėme taktinį išsidėstymą, kuriuo mes dar labiau apsunkinome varžovams priėjimą prie pavojingų zonų. Ačiū žaidėjams, kurie kovėsi, kaip gladiatoriai. Šiandien užaugo komanda, kaip vyrų komanda. Tokios rungtynės duoda tos patirties, pasitikėjimo ir pakelia savivertę visiems.
– Kaip iš jūsų pozicijų atrodė tos raudonos kortelės epizodas?
– Gerai nemačiau to momento, bet Justas sakė, kad puolėjas gudriai sužaidė, pakišo kūną į jo judėjimo liniją. Teisėjai sakė, kad neturėjo galimybės neduoti raudonos kortelės. Tačiau norėčiau pabrėžti, kad nenuleidome rankų. Keitimai mums irgi labai padėjo. F. Černychui atsinaujino trauma ir, deja, bet su Vengrija padėti jis negalės. Vis tik komandai šiandien buvo gera diena, matosi, kad ji jau užaugusi.
– Įvartis, raudona kortelė, praleistas įvartis. Kas dėjosi jūsų galvoje tuo metu?
– Neklauskit, daug dalykų vyko galvoje. Ypač per paskutines dešimt minučių. Sakiau, kad prie tiek sirgalių bus emocinis išbandymas.
– Į kurią pusę labiau linksta svarstyklės: ar dėl džiaugsmo mažumoje iškovojus tašką, ar dėl apmaudo, jog išvengus raudonos kortelės buvo galima pakovoti dėl pergalės?
– Aš tik tai pozityvą matau, kad komanda sugebėjo atsilaikyti ir išlaikyti kovos dvasią. Aišku, visada turėsime mintį galvoje, kad kas būtų, jeigu žaistume vienuolika prieš vienuolika. Gavosi taip, kaip gavosi.
– Kokį įspūdį paliko E. Gertmono žaidimas?
– Nuostabų įspūdį. Savo dideliais kumščiais išdaužė viską. Jeigu būčiau puolėjas, tai pamatęs tuos smūgius net nenorėčiau turėti kampinių.
– Ar su tokia atmosfera stadione ir jo, apskritai, atsiradimu galima sakyti, kad Lietuvos futbole pradėtas naujas etapas?
– Aš labai tikiuosi, kad taip. Turbūt, kad žiūrovai išėjus iš stadiono su tokiomis emocijomis norės jie grįžti į rungtynes.
– Laukia dvikova su Vengrija. Kiek gali tekti keisti sudėtį?
– Čia jau istoriškai turime įrodymus, kas vyksta antrose rungtynėse. Mūsų problema, nespėjame atsistatyti ir dar netekome dviejų žaidėjų šiandien. Ieškosime tų sprendimų, bet šviežumo gali trūkti, ypač, kad žaidėme mažumoje. Galvosime ir rotuosime sudėtį. Bandysime, kiek yra įmanoma, atstatyti žaidėjus.
