Sportas

2020.03.24 12:00

Karantinas tarp keturių sienų įkalino ir lengvaatlečius, ir žalgiriečius: profesionalams tai – tragedija

Rytis Kazlauskas, LRT.lt2020.03.24 12:00

Koronaviruso pandemija visame pasaulyje keičia profesionalių sportininkų įpročius. Treniruočių centrai uždaromi, treniruoklių salėse išjungiamos šviesos, iš baseinų išleidžiamas vanduo, o sportinės formos palaikymo erdvės apribojamos keturiomis namų sienomis. 

Kol Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) dar nepriėmė galutinio sprendimo dėl Tokijo olimpinių žaidynių, kurios pagal pirminį scenarijų turi vykti liepos 24 – rugpjūčio 9 dienomis, nukėlimo, sportininkai ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje ir supančioti griežtų karantino taisyklių.

Tokiu būdu profesionalūs atletai bei treneriai visame ieško kituose pasaulio kampeliuose likusiu veikiančių treniruočių centrų, tačiau plintantis virusas negailestingai atima ir šias alternatyvas.

Tokioje situacijoje atsidūrė nemaža dalis pajėgiausių Lietuvos lengvaatlečių, kurie aktyviai treniravosi Turkijoje esančiame didžiuliame ir universaliame „Gloria“ sporto komplekse.

Tiesa, galų gale ir Turkijoje praėjusią savaitę buvo priimtas nutarimas įvesti karantiną, nutraukti visus viešus renginius ir uždaryti viešbučius, SPA bei treniruočių centrus.

Portalas LRT.lt susisiekė su Turkijoje buvusiu lengvaatlečiu treneriu Martu Skrabuliu, kuris papasakojo, į kokią situaciją dėl kilusios koronaviruso pandemijos buvo įstumti kasdien treniruotis privalantys sportininkai.

„Iki šiandien (pirmadienio – LRT.lt) neturėjome problemų čia sportuoti, tačiau nuo antradienio viskas užsidaro ir „Gloria“ sporto komplekse, – pasakojo specialistas. – Planavome Turkijoje būti iki balandžio 1-osios. Tai buvo seniai suderinti planai. Kai Lietuvoje prasidėjo karantinas, nusprendėme, kad Turkijoje treniruosimės tol, kol galėsime grįžti į Lietuvą ir dirbti ten. Tiesa, netrukus ir čia mums buvo draugiškai patarta išvykti namo.“

Grupelė lengvaatlečių bei personalo narių į Lietuvą turėtų atskristi antradienį bei užsidaryti 14 dienų karantine.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos nutarimu, visi iš užsienio grįžę asmenys bus izoliuoti nuo visuomenės karantine specialiai savivaldybės paskirtose patalpose.

Iki tokio sprendimo priėmimo, M. Skrabulis su vieno viešbučio Vilniuje atstovais derino galimybės, kad iš Turkijos sugrįžę lengvaatlečiai galėtų treniruotis laisvame susirinkimų kabinete ir bent minimaliai palaikytų sportinę formą.

Sezonas nežinioje kabo ne tik mūsų šalies lengvaatlečiams, bet ir Kauno „Žalgirio“ krepšininkams. Kol Eurolyga oficialiai nepaskelbė apie sezono pabaigą arba jo pratęsimą, žalgiriečiai privalo sportuoti tarp keturių namų sienų.

Kauno klubo fizinio rengimo treneris Justas Grainys pasakojo, kad po JAV valstybės departamento prašymo į gimtinę sugrįžę „Žalgirio“ amerikiečiai treniruojasi pagal individualius treniruočių planus namuose.

„Iš Lietuvos išvykusiems žalgiriečiams esame sudarę individualius treniruočių planus. Dauguma krepšininkų irgi dirba sportuodami atskirai ir neidami į areną. Pavyzdžiui Paulius Jankūnas stengiasi išnaudoti savo sodybos erdves“, – šypsojosi su portalu LRT.lt bendravęs J. Grainys.

Sunkiais laikais žmonės tampa išradingi, todėl ir sportininkai namuose išnaudoja visus įmanomus kampelius. Laiptai tampa gera kojų treniruotės dalimi, o savo atžalą galima pakilnoti ore vietoje svarmenų.

Visgi abu portalo LRT.lt kalbinti specialistai pripažįsta, kad treniruotės namuose niekaip negali atstoti pilnaverčių ir profesionaliems sportininkams įprastų kasdienių užsiėmimų.

„Jeigu kalbėsime apie karantino žalą ir negalėjimą treniruotis, pirmos dvi trys savaitės profesionaliems sportininkams yra naudingos. Paskui ateina žalingas laikotarpis, – tvirtino J. Grainys. – Namų sąlygomis, gali stiprinti savo silpnąsias kūno vietas, gydai mikro traumas.

Paskui nebegaunami specifiniai pratimai ir krūviai. Vėliau dar reikės grįžti į ritmą, o laiko gali būti per mažai. Dabar pagrindinis akcentas – leisti atsigauti nuvargintoms raumenų grupėms. Per krepšinį vis tiek dirba tos pačios raumenų grupės, dabar krepšininkai individualiai teniruos kitas.“

Lengvaatlečių atveju, sugrįžus į Lietuvą daugelis jų karantino sąlygomis negalės dirbti ties esminiais rungčių aspektais. Livetai Jasiūnaitei reikia dirbti ties ieties metimo techniką, o kur karantimo metu rasti tokias plačias erdves trišuolininkei Dianai Zagainovai?

„Profesionalo organizmas yra įpratęs gauti krūvius. Tai galima palyginti su įprasto žmogaus valgymo rutina. Sportininko kūnas reikalauja krūvių, jų reikia ir dėl bendros savijautos. Namų sąlygomis kažkiek palaikai ritmą, nuramini organizmą.

Kaip bebūtų, profesionalai turi atlikti specifinius pratimus. Paimkime lengvaatlečių pavyzdį. Jie turi bėgioti iš „startukų“ – naudoti starto kaladėles. Kažkas turi šokti per kartelę, Liveta (L Jasiūnaitė – LRT.lt) turi mesti ietį. Namų sąlygomis keliais balais nuramini kūną. Profesionalui tai yra tragedija – negali atlikti specifinio darbo“, – kalbėjo M. Skrabulis.

Balandžio 11-ąją Eurolygos vadovybė turėtų priimti galutinį sprendimą dėl sezono pratęsimo. Jeigu koronaviruso pandemija bus kiek suvaldyta ir komandos grįš ant parketo, ilgai kartu nesitreniravusę krepšininkai bus priversti greitai pasiekti optimalią sportinę formą.

J. Grainio teigimu, sezoną pratęsiančios komandos treniruosis tokiu rėžimu, kokį naudoja nacionalinės rinktinės.

„Pasiruošimas tikrai bus paskubintas ir krūvį fizinėse bei krepšinio treniruotėse reiks išdalinti per trumpą laiką. Tokį pasiruošimo principą treneriai taiko į rinktinės stovyklą susirinkusiems krepšininkams. Tai bus panaši situacija. Pirma savaitė bus skirta krūvio išlyginimui“, – aiškino specialistas.

Jeigu žalgiriečiai laukia Eurolygos vadovybės sprendimo, lengvaatlečiai geria visas naujienas, susijusias su Tokijo olimpinių žaidynių organizavimu.

Praėjusį savaitgalį IOC vadovai pagaliau paskelbė skirsiantys keturių savaičių laikotarpį atlikti specialų tyrimą ir priimti sprendimą dėl žaidynių nukėlimo.

Pirmadienį su JAV žiniasklaidos gigantu „USA Today“ bendravęs IOC valdybos narys Dickas Poundas tvirtino, kad „žaidynės liepos 24-ąją neturėtų prasidėti“.

Tai, kad didžiausias metų sporto renginys turi būti nukeltas, tvirtai įsitikinęs ir M. Skrabulis, žinantis, kokie didžiuliai iššūkiai lauktų sportininkų, jei olimpinės žaidynės vyktų numatytu laiku.

„Aišku, kad sportininkai nori važiuoti į žaidynes. Kaip bebūtų, juos baugina pasiruošimas, tu nežinai, kas tavęs laukia. Nežinai, kam ruošiesi. Nežinai datų. Buvo tiek daug nutrauktų varžybų. Nutrauktos ir atrankos varžybos, reitingo varžybos. Kyla tam tikra panika. Kiti gali ir nuleisti rankas. Žinau, kad profesionalūs sportininkai žiauriai save „pušina“, lipa per galvas, bet jie turi turėti kažkokį tikslą.

Kai neturi tikslo, kaip gali save papildomai motyvuoti? Jeigu apskritai nepateksi į olimpiadą dėl pasikeitusios sistemos? Kas tada? Esu už tai, kad žaidynės būtų nukeltos į kitus metus. Visiems nuo to būtų ramiau. Dar vyks ir Europos lengvosios atletikos čempionas, kuris numatytas rugpjūčio pabaigoje. Galbūt situacija jau bus kiek apsitvarkiusi“, – kalbėjo M. Skrabulis.