George`o Floydo mirtį nulėmė uždusimas, kurį sukėlė ilgalaikis kaklo ir nugaros srities spaudimas, rodo nepriklausomų ekspertų skrodimo tyrimas.
Kaip skelbia CNN, ekspertų išvados teigia – 46-erių vyras mirė dėl asfiksijos, kurią, įtariama, sukėlė pareigūnų fiziniai veiksmai.
G. Floyd’as „iš esmės mirė įvykio vietoje“, CNN apžvelgia skrodimo duomenis.
„Pareigūnų įsivaizdavimas, kad jei kalbi, reiškia, jog gali kvėpuoti, buvo klaidingas“, – teigė ekspertas Michaelis Badenas.
Vaizdo įraše, kuriame užfiksuoti pareigūnų veiksmai prieš G. Floyd’ą, buvo galima girdėti, kaip juodaodis kelis kartus pareigūnų prašė nebenaudoti fizinio smurto, nes jis negali įkvėpti ir dūsta.
Nepriklausomų tyrimo išvadų pareikalauta po to, kai Hennepino apygardos ekspertai nerado jokių smurto požymių, dėl kurių juodaodį galėjo ištikti uždusimas ir mirtis.
Primename, kad praėjusį pirmadienį po brutalaus sulaikymo Mineapolyje juodaodis G. Floyd’as mire, o tai sukėlė neramumus JAV.
Vienas iš keturių operacijoje dalyvavusių pareigūnų kelias minutes keliu spaudė ant žemės gulinčio, antrankiais surakinto, beginklio juodaodžio G. Floydo kaklą, nors šis skundėsi, kad negali kvėpuoti, ir raitėsi iš skausmo.
Gegužės 26 d. visi keturi pareigūnai, dalyvavę sulaikant G. Floydą, buvo atleisti iš darbo, vienas iš jų – Derekas Chauvinas – suimtas pagal kaltinimą netyčiniu nužudymu.
Šis incidentas paskatino plataus masto protestus prieš policijos smurtą ir rasizmą bei riaušes.
AP duomenimis, pastarosiomis dienomis Jungtinėse Valstijose per protesto akcijas ir riaušes buvo sulaikyta apie 4,4 tūkstančio žmonių.
JAV miestus krečiantys protestai – lyderystės išbandymas Trumpui
JAV prezidentas Donaldas Trumpas, nuo griežtų kalbų pereinantis prie užjaučiančio tono, o paskui vėl pradedantis grūmoti, atrodo viena akimi visuomet budriai stebintis savo rinkėjų branduolį ir tiksliai nežinantis, kaip reaguoti į tūžmingus protestus prieš rasizmą, krečiančius Ameriką nuo Mineapolio iki Los Andželo.
Šešias pastarąsias naktis šalyje vykę neramumai ir kai kada prasiveržiantis smurtas atnešė sumaištį ir į Baltųjų rūmų apylinkes. Tačiau vienoje pirmadienį ryte paskelbtoje žinutėje D. Trumpas aiškiai parodė, kur yra sutelktas jo dėmesys.
„LAPKRIČIO 3-oji“, – skelbė ši žinutė, turint galvoje artėjančių prezidento rinkimų datą.
Ištisas dienas JAV vadovas siuntė prieštaringas žinutes, dešimtyse Amerikos miestų liejantis pykčiui dėl juodaodžio George'o Floydo mirties, policijai mėginant jį areštuoti. Sukrečianti 46 metų vyro mirtis, kai jis gulėjo ant žemės surakintas antrankiais, o baltasis pareigūnas keliu laikė prispaudęs jam sprandą, tapo plačiai paplitusio policijos žiauraus elgesio su afroamerikiečiais simboliu.
Nuo šeštadienio vakaro, kai D. Trumpas iš Floridos grįžo į Baltuosius rūmus, Vašingtonas tikėjosi prezidento kreipimosi į tautą ir galbūt raginimo atkurti vienybę šalyje, dėl koronaviruso pandemijos praradusioje daugiau kaip 100 tūkst. žmonių gyvybių ir per 40 mln. darbo vietų, o dabar patiriančioje didžiausius per kelis pastaruosius dešimtmečius pilietinius neramumus.
Tačiau respublikono lyderio nebuvo nei girdėti, nei matyti iki pat sekmadienio, o paskui pasipylė virtinė pikto tono „Twitter“ žinučių, pliekiančių žiniasklaidą ir demokratus už jų esą per menką ryžtą pasisakyti prieš protestuotojus.
Vėlai sekmadienį akimirka, kai buvo išjungtas Baltųjų rūmų apšvietimas, kai vos už kelių kvartalų protestuotojai padeginėjo ir daužė langus, atrodė daug sakanti apie prezidentą, kaltinamą per dideliu atotrūkiu nuo visuomenės.
Pirmadienį irgi nebuvo jokių ženklų, kad prezidentas galbūt pakeitė nuomonę. D. Trumpas šiai dienai nebuvo suplanavęs jokių viešų renginių.
D. Trumpas dėl pastarųjų dienų smurto kaltina ultrakairiuosius veikėjus ir sakė, kad planuoja pripažinti šios stovyklos organizaciją „Antifa“ teroristine.
„Nacionalinis kreipimasis iš Ovaliojo kabineto nesustabdys „Antifa“, – pirmadienį sakė prezidento atstovė.
Kitos rytinės D. Trumpo tviterio žinutės irgi neatrodė panašios į raginimus atkurti ramybę – prezidentas veikiau stengėsi suaktyvinti savo uoliausius šalininkus.
Vienoje jų D. Trumpas citavo televizijos „Fox News“ laidų veidėją, neigusį, kad pakurstant šiuos neramumus prisidėjo baltųjų viršenybės šalininkų grupės.
Kita buvo nutaikyta į prezidento varžovą demokratą Joe Bideną: D. Trumpas tvirtino, kad potencialus kandidatas yra apsuptas „radikaliosios kairės“ narių, siekiančių „ištraukti iš kalėjimų anarchistus ir galbūt kai ko daugiau“.
