Pasaulyje

2020.03.30 16:41

Ar švediškas gyvenimo būdas galėtų padėti kovoti su koronavirusu?

LRT.lt 2020.03.30 16:41

Švedai įpratę gyventi vieni, laikydamiesi taisyklių ir puoselėdami technologines naujoves. Kiek šios socialinės normos padės per koronaviruso krizę?

Šalims viena po kitos paskelbus apie karantiną dėl koronaviruso pandemijos, žmonės dėl socialinio kontakto trūkumo laipioja sienomis. Tačiau 21-erių švedė Cajsa Wiking nesijaudina dėl galimybės praleisti daug laiko vienai savo vieno miegamojo bute.

„Mums gana gerai sekasi likti namuose, mes nesame labai socialūs, palyginti su kitomis kultūromis... tai mums padeda. Aš, pavyzdžiui, susitvarkau savo spintą, užsiimu kitomis veiklomis namie, taip pat daugiau skaitau“, – BBC pasakoji ji.

Kaip rodo „Eurostato“ duomenys, daugiau kaip pusėje visų Švedijos namų gyvena vienas gyventojas. Švedijoje vidutiniškai 18–19 metų jaunuoliai išsikelia iš savo tėvų namų, palyginus su kitų Europos Sąjungos šalių vidurkiu – 26 m.

Kai kurie ekspertai mano, kad šis gyvenimo būdas gali padėti sustabdyti koronaviruso plitimą. Mat dabartinėse infekcijų taškuose, įskaitant Italiją ir Ispaniją, šeimoms priešingai – daug labiau įprasta susiburti po vienu stogu.

Kiti komentatoriai atkreipė dėmesį, kaip rašo BBC, kad daugelis švedų viešose erdvėse ir taip elgiasi, kaip nurodoma reikalavimuose: vengia sėdėti šalia kitų viešajame transporte, neįprasta šnekučiuotis su nepažįstamais žmonėmis parduotuvėse ar kavinėse.

„Kalbant apie atstumo laikymąsi nuo kitų žmonių, tai švedai natūraliai vienas kitam duodavo fizinės erdvės dar gerokai prieš koronaviruso pandemiją“, – sako knygos apie Švedijos kultūrą autorė Lola Akinmade.

BBC sekmadienį rašė, kad pagrindinė šalies valdžios strategija – asmeninė atsakomybė. Tarnybos tikisi, kad viruso plitimas šalyje bus suvaldytas ir neįvedant griežtų ribojimų. Todėl gyventojams pateiktos elgesio rekomendacijos, o ne taisyklės.

„Mes, kurie esame suaugę žmonės, turime būti būtent tokie – suaugę. Neskleisti panikos ar gandų“, – televizijos transliacijoje sakė šalies premjeras Stefanas Lofvenas.

Prioritetas teikiamas likimui namie, ypač vyresnio amžiaus žmonėms ar sergantiesiems, rankų plovimui ir visų nebūtinų kelionių vengimui bei darbui iš namų.

„Mes visi, kaip individai, turime prisiimti atsakomybę. Negalime imtis įstatymų ir viską uždrausti. Tai taip pat ir savaime suprantamo elgesio klausimas“, – sakė premjeras.

Kaip rodo gyventojų apklausos, dauguma švedų stebėjo jo kalbą ir pritarė tokiai pozicijai, rašo BBC.

„Niekas šioje krizėje nėra vienas, bet kiekvienas asmuo tyri didelę atsakomybę“, – pridėjo S. Lofvenas.

Manoma, kad gyventojai yra linkę pasitikėti valdžios rekomendacijomis dėl didelio pasitikėjimo viešojo sektoriaus tarnybomis ir pareigūnais. Prie lėtesnio viruso plitimo šalyje gali prisidėti ir tas pats faktas, kad daugiau nei pusė Švedijos namų ūkių sudaro 1 žmogus, todėl mažėja rizika, jog virusu užsikrės visi šeimos nariai.

Švedijos valdžios atstovai sakė siekiantys leisti švedams būti lauke, kad jie būtų fiziškai ir psichologiškai sveiki. Švedijos epidemiologas Andersas Tegnellis sakė „Observer“ sakė, kad ankstyvoje epidemijos fazėje nereikia imtis griežčiausių priemonių. Dalis švedų mano, kad valdžia remiasi ekspertų nuomonėmis ir elgiasi tinkamai.

Tačiau yra ir abejojančiųjų tokia Švedijos pozicija, trečiadienį virš 2 tūkst. Švedijos universitetų tyrėjų pasirašė viešą laišką, kuriame išreiškiama abejonė tokia Viešosios sveikatos agentūros strategija, pažymi „The Guardian“.

„Manau, žmonės yra linkę klausyti rekomendacijų, bet tokioje kritinėje situacijoje, nesu tikra ar to pakanka“, – BBC sakė Švedijos medicinos universiteto Karolinska instituto epidemiologė dr. Emma Frans.

Ji norėtų, kad būtų paskelbtos „aiškesnės instrukcijos“, kaip žmonėms elgtis viešose vietose, parduotuvėse, sporto klubuose.

Lietuvoje įsigaliojo karantinas – 7 trumpi patarimai, padedantys išvengti koronaviruso plitimo