Na tokio išprotėjusio pavasario aš, nors ir pragyvenau pusę amžiaus, nepamenu. Taip, būdavo šaltų sniegingų žiemų, taip, šiluma pasirodydavo tik kovo vidury ar gale. Bet kad vienu metu taip staiga tiesiog būriu sugrįžtų pirmieji paukščiai, aš nepamenu. Būdavo, kad išgirsti vieversį, po savaitės gervę, dar po savaitės pempę, o vėliau varnėną ir žąsį.
Dabar gi vasario paskutinę savaitę visi šie paukščiai grįžo vos per porą dienų. Vasario paskutinėmis dienomis važinėdamas mačiau ir pempių, ir gervių, ir vieversių, ir varnėnų, ir keršulių, ir uldukų, ir žąsų. Net Ventės rago darbuotojai nesuprato, iš kur staiga pasipylė juodieji strazdai bei vieversiai, kai sniego dar kai kur iki kelių. Ir net baltieji gandrai buvo jau pastebėti besukantys ratus.
Spėju, kad staigus ir labai greitas atšilimas pas kaimynus lenkus pasufleravo paukščiams, kad, jei čia jau taip šilta, vadinasi, ir Lietuvoje bus šilta, ir reikia kuo greičiau skubėti, nes konkurentai užims tinkamas lizdavietes. Todėl tiesiog būriais be stabdžių paukščiai įlėkė į Lietuvą. Tada, kai kurie sparnuočiai, pamatę, kad čia pavasariu net nekvepia, apsisuko ir čiuožė atgal į pietus. Dalis pasiliko laukti, kol saulė nutirpdys laukus. Ir nors sniego buvo daug, bet „Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą / Ir žiemos šaltos triūsus pargriaudama juokės. / Šalčių pramonės su ledais sugaišti pagavo, / Ir putodamas sniegs visur į nieką pavirto.“ Na, ne visur, bet dalyje Suvalkijos tai tikrai.
O dabar, kol rašau šias eilutes, už lango visa gerkle švilpauja varnėnas. Nepamenu, kad taip aksti tokias rimtas ilgas giesmes giedotų. Trumpai pašvilpaudavo, o dabar tiesiog suokia be sustojimo.
Taip, garsų gamtoje šiuo metu jau daugybė pačių įvairiausių. Visų pirma varnos ir žvirbliai jausdami ilgesnę dieną ir šiltesnį orą karksi ir čirškia be sustojimo. Kovai keldami milžinišką alasą irgi jau grįžę rimtai lizdus tvarkosi. Zylės, tiek mėlynosios, tiek didžiosios, gieda be sustojimo. Kvykauja meletos ir geniai, žvygauja bukučiai. Geniai ir galvas 20 kartų per sekundę į sausus stuobrius pradeda daužyti, taip skelbdami savo užimtą teritoriją.
Taip, garsų gamtoje šiuo metu jau daugybė pačių įvairiausių. Visų pirma varnos ir žvirbliai jausdami ilgesnę dieną ir šiltesnį orą karksi ir čirškia be sustojimo. Kovai keldami milžinišką alasą irgi jau grįžę rimtai lizdus tvarkosi. Zylės, tiek mėlynosios, tiek didžiosios, gieda be sustojimo. Kvykauja meletos ir geniai, žvygauja bukučiai. Geniai ir galvas 20 kartų per sekundę į sausus stuobrius pradeda daužyti, taip skelbdami savo užimtą teritoriją.
O vakarais ir anksti ryte labai gražiai pradeda suokti juodieji strazdai.
Kasdien vasaris vis sparčiau įgauna pagreitį. Ir gal kovo 10 nebus grįžę visi 40 sparnuočių, bet dauguma tai tikrai. Dabar reikia tikėtis, kad potvynis nieko nenuneš, o kaip tik gerai įmerks žemę, bus daugiau maisto tiek augalams, tiek gyviams.
Beje, jau šlaituose galima pradėti dairytis pirmųjų žibučių ir pirmųjų pabudusių skruzdėlių.
Smagaus ir šilto pavasario!
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
