Pagaliau, pagaliau pas mus teikėsi pasirodyti taip ilgai laukta nuostabaus grožio žiema. Gal kelininkai ir vairuotojai mažiau jos laukė, bet gamtai jos seniai reikėjo. Mūsų platumose gili žiema būdavo ramybės, poilsio, atrankos metas.
Suklestėjusios prie patogaus gyvenimo įpratusios jūsų visų labai mėgstamos rūšys, tokios kaip kai kurios parazitinės erkės, šliužai, gal net kinivarpos, bus gerai paspirgintos, ypač tos, kurios pasirinko prastas žiemavietes. Tad pavasarį jų turėtų būti mažiau. Taip pat šalta snieguota žiema yra gyvybės klestėjimo garantas pavasarį. Juk pavasarį visas tas sniegas virs į vandenį ir pagirdys jau perdžiūvusias pelkes, pakels upes, tos užlies pievas jas pamaitindamos sąnašomis.
Tad jums reikia tik džiaugtis žiema. Tačiau mes turim vieną bėdą. Keistą per amžius susiformavusį mąstymą, kad be mūsų žiemą paukščiai ir žvėrys tikrai neišgyvens. Ir visi išdvės. Kažkoks keistas suvokimas, kad jei jau žiema, tai visi badauja. Ir tada iš begalinės meilės gamtai, kuri kažkodėl atsiranda tik žiemą, mes puolam į miškus su burokais, morkom, kopūstais, arbūzais, batonais ir kitomis „gėrybėmis“. Nes juk tikrai be mūsų žvėreliai išdvės.
Klausimas, kaip jie neišdvėsė, kai dar Homo sapiens Lietuvoj ir kojos nebuvo, kažkaip tiems gelbėtojams nekyla. Reikia rodyti pavyzdį vaikams, sako jie, juk tai empatija. Jeigu tai empatija, kodėl nematau, kad vežtumėt ėriukus į mišką vilkams ir lūšims, juk jiems irgi sunkiau per sniegus stirnas vaikytis?
Tai žiūrėkit. Žvėris šerti yra absoliuti beprasmybė ir žala gamtai. Žvėrys būdavo maitinami, kad netrūktų medžiojamosios faunos. Tik tam. Kad nepabėgtų į kitus medžioklės plotus. Viskas. Padedam žvėreliams žiemą, kad per medžioklės sezoną būtų ką veikti. Štai kur eina jūsų gėrybės. Vienas skaičius – per praeitą medžioklės sezoną buvo sumedžiota 25 800 stirnų. Kiek jų neišgyvens šią žiemą? 10–100? Žiema yra atrankos metas ir ji turi pasiimti savo aukas. Išgyvena geriausiai prisitaikę. Niekam nereikia silpnų individų.
Šerdami jūs dirbtinai palaikote didesnę populiaciją, kuri šiuo metu yra smarkiai per didelė. Didesnė kanopinių populiacija nuryja miško paklotę, miškai savaime neturi galimybės atželti. Didesnė žvėrių populiacija daro didesnę žalą žemės ūkiui ir sukelia nereikalingus konfliktus. Didesnėje žvėrių populiacijoje greičiau plinta ligos. Ir jei maitinat visokiomis atliekomis, jūs tiesiog susargdinat ir nužudot gyvūnus. O šerdami žvėris prie namų smarkiai didinat avarijų galimybę. Tai tiek iš tos pagalbos.
Kaip su paukščiais? Lesinti lesyklose mažuosius paukštelius galima, tačiau tinkamu lesalu: neapdirbtos sėklos, nesūdyti, nerūkyti lašiniai. Jokių buitinių maisto atliekų. Jokių duonos gaminių, o juolab supelijusių – tai nuodas. Taip pat jei pas jus šalia laksto kurapkos, galite nukasti sniego plotą, paberti grūdų. Atsiminkit, kad lesindami žvirblinius paukščius jūs lesinat ir plėšrūnus – paukštvanagius, žvirblines pelėdas. Ne, tai nieko bloga. Jiems irgi reikia maisto, o jūs jį padarot lengviau prieinamą.
Ančių, gulbių nemaitinti niekada. Įpratusios prie maisto, jos pasilieka žiemoti ir dvesia nuo ligų, plėšrūnų ir suserga nuo jūsų maisto. Vėl – jokių batonų ir duonų. Jei jau kitaip negalit – grūdai ir šviežios salotos.
Ir jei jau taip baisiai norite kam nors padėti, tai yra visokių prieglaudų, kur laiko ir naminius, ir ūkinius gyvūnus, ten jie mielai priims tinkamą maistą, ten galite pasavanoriauti. Būtent ten daugiau savo vaikus empatijos išmokysit. O jei neturit kur daržovių kišt – „Maisto bankas“ mielai priims.
Pasidžiaukit šaltuku, kol galit, nes jau šią savaitę atšils.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
