Seimui pateiktas miškų įstatymo projektas. Nors jame yra ir keletas iniciatyvų, kuriomis džiaugiuosi, pavyzdžiui, labiausiai saugomos I miškų grupės plėtra nuo 1,2 iki 2,6 proc. ir didesnis dėmesys priemiesčių miškų apsaugai, visgi vertybinis pokytis neįvyks.
„Deja, bet reikšmingą teigiamą pokytį lemtų tik tarpdiscipliniškas miškų priežiūros įdiegimas į Valstybinės miškų urėdijos funkcijas, – sako mokslininkas Ričardas Skorupskas, prisidedantis prie diskusijų apie įstatymo keitimus. – Pastaroji turėtų instituciškai prisitaikyti atlikti ekologines ir rekreacines funkcijas tokiu pat našumu, kaip šiandien, įgyvendindama dabartinio miškų įstatymo nuostatas ūkininkaujant.“
„Taip pat paprastindami reikalavimus miškų priskyrimui grupėms, galime sukelti atvirkščią procesą, kai iš saugotinų miškų grupių, tokių kaip II grupės miškai, masyvai bus paverčiami į žemesnės, IV grupės miškus. Turime tokių pavyzdžių. Kad šito išvengtume, reikia, kad miškų planavimo procesas nebūtų uždaras, o už jį atsakingi būtų skirtingų sričių specialistai. Dabar tik miškininkai rengia miškų schemas, planuoja miškus, nesubalansuodami skirtingų požiūrių“, – įstatymo pokyčius vertina R. Skorupskas.
Pagal naujai siūlomas pataisas sutrumpinami ir kirtimų leidimų išdavimo terminai. Įprastais atvejais leidimas kirsti mišką bus išduodamas per 10 darbo dienų, o sanitariniams kirtimams – per 5. Toks procesų greitinimas, nesant visa apimančio vertybinio pagrindo, veda prie gamtos išnaudojimo. Protinga būtų, kad prieš kirtimą sklypuose spėtų apsilankyti specialistai, gebantys įvertinti jame esančias gamtines, kultūrines ar kitas vertybes, dėl ko turėtume išvengti kirtimų bent jau šalia paminklų partizanams ar išsaugotume svarbias gamtines vertybes. Bet taip skubant nebėra kur įsileisti tokios minties.
Toks procesų greitinimas, nesant visa apimančio vertybinio pagrindo, veda prie gamtos išnaudojimo.
„Taip pat ir skuba per 5 dienas išduoti leidimą sanitarinių kirtimų atveju neturės jokios reikšmės, nes nėra sukurta grandis specialistų, kurie lankytųsi miškuose, prevenciškai ieškodama židinių“, – sako R. Skorupskas bei priduria, kad nedžiugina ir tai, kad 19-oji Vyriausybė planavo nuo 12 iki 33 proc. padidinti didesnę apsaugą turinčių miškų, tačiau ambicija žymiai sumažinta – lieka tik 18 proc.
Nepaliko įspūdžio pirmasis šių metų skaitinys. Kaip jaunam žmogui, norisi vertybinio lūžio, apie kurį kalbėta ruošiant ir Nacionalinį miškų susitarimą. Bet, kad jis įvyktų, turime bent jau įstatymuose pradėti vadinti daiktus tikraisiais vardais: šiandien Lietuvos miškų įstatyme miškas – ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, kuriame yra pagrindinis miško ekosistemos elementas medynas arba kuriame jo laikinai nėra (kirtavietės, žuvę medynai, miško krūmynai, miško želdiniai ir (ar) žėliniai). Kai rašome tokius apibrėžimus – laikinai nebūname žmonėmis. Mišku išties laikoma sudėtinga, tam tikro amžiaus sulaukusi, gyvybinga medyno sistema, kurioje yra visos ekosistemos dalys – augalai, gyvūnai, grybai ir mikroorganizmai.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
