Einame pasivaikščioti su viena pažįstama. Žinodama, kad esu botanikė, ji pradeda manęs klausinėti, kokie yra sutiktų augalų pavadinimai. Aš mielu noru jais dalinuosi, tačiau kažkaip natūraliai paniurstu, kai ji pradeda klausinėti, o kam kuris augalas yra naudojamas.
Dar turiu grybų pažinimo grupę socialiniuose tinkluose, kur, nors ir įspėti surinktu grybų derliumi ir klausimais „Ar valgomas?“ dalintis kitur, dalyviai vis vien dažnai sugrįžta išsiaiškinti, ar nenusinuodys.
Mano, kaip gamtininkės, pasaulyje tai gan svetima. Į gamtą dažniausiai veda troškimas pažinti joje vykstančius procesus ir rūšis. Todėl taip akivaizdu, kai prioritetu laikome gamtos teikiamą naudą, kurią galime pačiupinėti pirštais.
Dėl didelės resursų paklausos žmonija šiuo metu sunaudoja 1,8 karto daugiau išteklių, nei tuo pačiu metu gali atsinaujinti biosferoje. Tai reiškia, kad iš dirvos paimame daugiau maisto medžiagų, nei ji pajėgia atkurti, vykdydama fotosintezę ir nuokritų skaidymą. Kertame miškus ir neskiriame pakankamai laiko toje vietoje vėl užaugti medžiams ir atsikurti biologinei įvairovei.
Miškininkai turbūt išvis pakrauptų, jei pasakyčiau, kad augti miškui mūsų klimato zonoje jie turėtų leisti dvigubai ilgiau, jei pramonininkams rūpėtų resursų savo ateities kartoms apsauga. Iš tiesų daugybė žmonių šioje planetoje dirba ilgoje perspektyvoje žmonijos ir biologinės įvairovės išlikimui pavojingus darbus dėl trumparegiško savo profesijos poveikio vertinimo.
Dėl didelės resursų paklausos žmonija šiuo metu sunaudoja 1,8 karto daugiau išteklių, nei tuo pačiu metu gali atsinaujinti biosferoje.
Lietuvoje nekertami yra tik 1,2 proc. miškų gamtiniuose rezervatuose. Visa kita yra kaip didelis daržas, kur esant vienoms ar kitoms aplinkybėms medžius iškerta žmogus. Tai pirmiausia yra labai nesąžininga, o antra – neprotinga. Intensyvi miškininkystės bei žemės ūkio veikla įvardijamos kaip vienos pagrindinių biologinės įvairovės nykimo priežasčių Lietuvoje. Paskutinėse Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos ataskaitose pažymima, kad pusė Lietuvos saugomų buveinių yra blogos būklės. Tai susiję su buveinių plotų mažėjimu ir žmogaus veiklos poveikiu, ypač už „Natura 2000“ tinklo ribų. Visuomenei ataskaitas planuojama pristatyti lapkričio 27 d. Sekite naujienas čia.
Tuo tarpu globaliai vertinamo ekologinio pėdsako sistemoje Lietuva jau gražiai nuraudusi – esame šalis, kuri jau išnaudoja iki 50 proc. daugiau resursų, nei jų mūsų šalyje atsikuria. Ir nuvilsiu visus tuos, kurie galvoja, kad kažkur žemėje yra neišsenkantis dramblių, žirafų ir raganosių šaltinis, kuris gali kompensuoti žmonijos daromos nuostolius. Laikai, kai Dievas kūrė žemę ir gyvūnai pylėsi kaip iš gausybės rago, seniai praėjo ir tokių filmų apie gamtą, kuriuos matėte prieš 20 metų, šiais laikais sukurti nebeįmanoma dėl mūsų veiklos.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
