Gyvename greitėjančio laiko ir neišvengiamų pokyčių metu. Metu, kai darosi neįmanoma aprėpti visų ateities perspektyvų ar apmąstyti visų galimų komplikacijų. Bet dėl vieno iš procesų sutaria beveik visi – dirbtinis intelektas pakeis žmogaus gyvenimo tikrovę. Ir tai nutiks per artimiausią penkmetį.
Mąstydami apie 20 amžių dažnai minime du didžiuosius, pasauliniais įvardytus karus. Galbūt didesnę reikšmę nei šie du katastrofiški ir ypač Europos žemyną nualinę karai turėjo tai, į ką jie išsiplėtojo. Tai, kas įtvirtino galios pusiausvyrą ir Šaltojo karo būklę. Kalbu apie atominio ginklo sukūrimo ir išplėtojimo procesą.
Šaltasis karas įtvirtino nuolatinės atominio ginklo panaudojimo grėsmės būklę. Nuo siaubingų vaizdų iš Hirošimos ir Nagasakio iki Kubos krizės ar sovietinių oro gynybos pajėgų inžinieriaus Stanislavo Petrovo nesupanikavimo išvydus klaidingą pavojaus signalą. Ką jau kalbėti apie įvairius atominio ginklo panaudojimo vaizdinius, išplitusius populiariojoje kultūroje.
Atominė bomba iš principo pakeitė ginkluotų konfliktų sprendimo būdus ir aplinkybes. To liudininkai esame ir dabar, kai sovietinį branduolinį arsenalą paveldėjusi Rusija gali niokoti ir naikinti Ukrainos valstybę, kuri šio paveldo atsisakė Budapešto memorandumu, pasitikėdama, jog jos apsauga bus garantuota politinių įsipareigojimų.
Šio komentaro kontekste svarbu pabrėžti, kad kalbu jums ne apie pačią apokaliptinę tokio ginklo grėsmę, o apie įtaką, kurią jo sukūrimas ir vienų jėgų turėjimas, o kitų neturėjimas padarė saugumo struktūrų formavimuisi ir apskritai visuomenių galimybei gyventi laisvės ir demokratijos ar, atvirkščiai, tironijos sąlygomis.
Mes esame liudininkai iš pažiūros mažiau pavojingo, bet galbūt gerokai didesnę įtaką mūsų tikrovei turėsiančio proceso – dirbtinio intelekto plėtojimo ir integravimo į įvairiausias žmogaus veiklos, mąstymo, kūrybos sritis.
Mes esame liudininkai iš pažiūros mažiau pavojingo, bet galbūt gerokai didesnę įtaką mūsų tikrovei turėsiančio proceso – dirbtinio intelekto plėtojimo ir integravimo į įvairiausias žmogaus veiklos, mąstymo, kūrybos sritis.
Dirbtinio intelekto klausimu mūsų viešoji erdvė vis dar gyvena labai primityvių diskusijų lygyje. Vieni pusiau juokais kalba apie apokaliptines grėsmes ir formuoja klausimus: kada mūsų pagamintos mašinos sunaikins mus pačius? Kiti su tokiu pačiu lengvabūdiškumu žiūri į dirbtinį intelektą kaip į smagų ir net kvailą žaislą, kurio naudojimas ir plėtra neturės rimtesnių padarinių.
Šalia šių dviejų paprastų požiūrių vyksta vis spartėjantis plėtojimo, integravimo ir naujų panaudojimo būdų paieškos procesas. Lietuvoje dirbtinis intelektas dar tik pradeda žengti pirmuosius žingsnius, sparčiau jį plėtojančiose pasaulinėse galiose – JAV ir Kinijoje – prasideda vis gilesni integraciniai procesai, kai nauji modeliai pasitelkiami jau nebe paveikslėliams ar vaizdo įrašams generuoti, o technologinių ir net socialinių procesų analizei bei kontrolei.
Kaip pastebi filosofas Williamas MacAskillas, visos kalbos apie potencialų žmonių sukilimą prieš dirbtinio intelekto įsivyravimą jau yra tuščios. Jei tokios kultūrinės erdvės kaip Europa nuspręs atsargiai įsileisti ar net atsisakyti dirbtinio intelekto programų naudojimo savo technologinėse, socialinėse, kultūrinėse ar politinėse sferose, tai jas tiesiog užvaldys ir pavers nekonkurencingomis tie, kurie dabar naudojasi beveik absoliučia laisve išradimui plėtoti.
Išvengti dirbtinio intelekto nepavyks. Vienintelis realus klausimas – kiek ir kaip bus įmanoma suvaldyti, apriboti jo naudojimą ir, svarbiausia, užkirsti kelią panaudoti jį naujiems galios režimams kurti, laisvoms visuomenėms išdemokratinti ar tiesiog pavergti.
Kalbos apie tai, kad dirbtinis intelektas yra reali rizika žmonijos likimui, nėra tik kokių nors išradimo nesuprantančių, paranojiškų humanitarų gąsdinimai. Apie tai, kad dirbtinį intelektą reikia traktuoti kaip riziką žmonijai, dar 2023 m. prabilo DI krikštatėviu vadinamas Nobelio ir Turingo premijų laureatas Geoffrey Hintonas ir jo kolega Yoshua Bengio.
Jie kartu su dar 100 prie įvairių dirbtinio intelekto plėtojimo programų dirbusių mokslininkų pasirašė bendrą laišką, kuriuo įspėjo visas pasaulio politines institucijas dėl būtinybės lėtinti ir kontroliuoti šių savarankiškai besimokančių plagijavimo mašinų progresą. Apie savo kūrinio grėsmę kalbėjo ir dabar vienas sparčiausiai dirbtinį intelektą plėtojančių verslininkų – Samas Altmanas.
Akivaizdu, kad žmonija žengia į technologinio progreso etapą neturėdama nei ekonominio, nei socialinio, nei kultūrinio plano, kaip įvairias šių sričių struktūras, rinkas, psichologiją ar tiesiog egzistenciją gali keisti jau dabar į daugelį gyvenimo sričių pamažu diegiamas pagalbinis instrumentas, turintis visa naikinančio ginklo potencialą.
Ką jau kalbėti apie Lietuvos politinę erdvę, kurioje dirbtinis intelektas vis dar aptarinėjamas ne kaip realiai ekonominę ir socialinę struktūrą sudaužyti galintis įrankis, o kaip fantastinių filmų scenarijaus dalis. Trūkstant supratimo, įsigilinimo, laiko, noro ir pastangų, gyvenant kasdieniais ir kasmečiais procesais, belieka tikėtis, kad Europos Sąjunga kažkuriuo metu sureaguos į dienomis artėjantį plačios transformacijos procesą.
Labiau nei fantastiniai savimonę įgaunančių ir mus naikinti pradedančių mašinų vaizdiniai mus turėtų gąsdinti kol kas beveik nekontroliuojamas, nevaldomas ir labai greitus, komplikuotus padarinius turėsiantis dirbtinio intelekto taikymo procesas.
Šis spartus, neišvengiamas ir skausmingas transformacinis periodas sukels krizes darbo rinkose: dalis tam tikras funkcijas atliekančių, net ir labai aukšto kūrybiškumo, sugebėjimų ar patirties lygio darbų bus perimti pigesnių, efektyvesnių ir greitesnių dirbtinio intelekto modelių. Atsakymas, kad kažkur ir kažkaip visada prisitaikoma, atsimuš į tikrovę, kad naujosios mašinos tobulės būtent perimdamos įvairias brangiau kainuojančias ar daugiau pastangų reikalaujančias žmogiškosios veiklos sferas.
Karinių grėsmių prasme dirbtinis intelektas dar labiau palengvins jau ir dabar vis sparčiau technologizuojamą žudymo ir naikinimo pramonę. Žmogiškosios klaidos faktorių pakeis nebent programinių glitchų galimybė.
Politiniame ir socialiniame kontekste dirbtinio intelekto susijungimas su jau ir dabar virtualizuotu socialumu bei psichopolitikos technologijomis dar labiau padidins manipuliacijų grėsmę. Aiškintis, kas yra tikra ar ne, kas yra svarbu ar ne, taps tokiu sudėtingu ir kruopštumo reikalaujančiu darbu, kad įsitvirtins rezignacinė būklė. Svarbu ne kas tikra, o kaip tai verčia mane jaustis.
Karinių grėsmių prasme dirbtinis intelektas dar labiau palengvins jau ir dabar vis sparčiau technologizuojamą žudymo ir naikinimo pramonę.
Reikia įvertinti ir tai, kad dirbtinio intelekto tolesnis plėtojimas, jo kontrolė tik dar labiau didins galios vertikalę. Pajėgiausius modelius turinčios valstybės ir technologijų korporacijos turės dar didesnę įtaką visiems likusiems sprendimams, o pasipriešinimo galimybė priklausys tik nuo geranoriškumo ar ryžto aukoti didelę suverenumo dalį.
Kartu su visais dirbtinio intelekto atnešamais patogumais šie pavojai stovi ant mūsų slenksčio. Turėtume bent jau dalį viešųjų diskusijų laiko skirti jiems. Nes jau artimiausio penkmečio rinkimai daugelyje šalių gali būti atsakas į nevaldomo proceso pasekmes. Nebeišvengsime, bet vis dar galime išlaikyti žmogiškumo, laisvės ir demokratijos viltį bei juos ginančius teisinius ir politinius principus.
