Kovo 19 d. Valstybinės ligonių kasos vadovo Gyčio Bendoriaus komentarai sukėlė diskusiją. Planuojama keisti siuntimų pas gydytojus specialistus išdavimo tvarką – esą šeimos gydytojai jų išrašo per daug, kai kurie net po 60 per dieną. Toks skaičius, pasak institucijos, esą per brangiai kainuoja valstybei ir ilgina eiles pas specialistus. Vienas iš svarstomų „vaistų“ – 20 eurų priemoka už siuntimą, sekant Estijos pavyzdžiu. Kitaip tariant, jei sergi ir ieškai pagalbos, susimokėk baudą.
Bet ar problema tikrai glūdi tame, kad išrašoma per daug siuntimų? Atsižvelgiant į Lietuvos viešosios sveikatos situaciją, turėtų būti keisčiau kad siuntimų išrašoma tiek mažai. Valstybinei, tai yra viešajai, sveikatos apsaugos sistemai, skiriame tik kiek daugiau nei 5 % BVP, dvigubai mažiau nei šalys, kuriose viešosios sveikatos rodikliai yra geriausi Europoje – Vokietija, Pranzūzija, Švedija, Danija.
Taip pat skaitykite
Tuo tarpu viešosios sveikatos situacija Lietuvoje liūdina. Esame vieni pirmųjų Europoje pagal mirčių nuo pagydomų ir išvengiamų ligų skaičių, ypatingai širdies ir hipertenzinių ligų, laiku nediagnozuoto vėžio, II tipo diabeto bei kitų. Jei prie mažų valstybės išlaidų sveikatai pridėsime ir tai, kad kaimuose ir miesteliuose nebelieka net ambulatorijų, atstumai iki gydytojų didėja, tuomet ir eilės pas specialistus pasirodys visiškai logiškos.
Siuntimų skaičius ir eilės pas specialistus atrodo logiškas dar ir todėl, kad Lietuvoje išlaidos prevencinei medicinai yra itin mažos, kai tuo tarpu žmonių išlaidos sveikatos reikmėms dukart viršija ES vidurkį. Todėl kai žmogus pagaliau pakliūna pas šeimos gydytoją, jam tikrai jau reikia siuntimo, nes ir bendra sveikatos būklė yra prasta, ir diagnozuotos ir dar nediagnozuotos ligos jau pažengusios.
Vienas iš siūlomų „vaistų“ – 20 eurų priemoka už siuntimą, sekant Estijos pavyzdžiu. Kitaip tariant, jei sergi ir ieškai pagalbos, susimokėk baudą.
Sveikatos apsaugos neprieinamumas ir prasta sveikatos būklė itin skaudus klausimas jei kalbame apie nepasiturinčius žmones. Daugiau nei 20 proc. Lietuvos gyventojų gyvena žemiau ar ant skurdo ribos, tad sveika mityba ir išlaidos prevencinei medicinai penktadaliui Lietuvos - tiesiog prabanga. Bulvės, kruopos, pigūs riebalai, apdoroti produktai, kurie savo sudėtimi nelabai primena maistą tampa įprastu racionu, kuris netinkamas net ir sveikam žmogui. Tačiau tai vienintelis būdas prasimaitinti ir išgyventi, net jei tokia mityba ir visai nesuderinama su sveikatos poreikiais. Neatsitiktinai net 75 proc. mažiausias pajamas gaunančų lietuvių savo sveikatą vertina kaip prastą ar labai prastą.
Kai kalbame apie tokius žmones – gaunančius mažas pajamas, besiskundžiančius prasta sveikata, nepajėgius pasirūpinti savo gerove ir prevencinėmis priemonėmis – mes iš tiesų kalbame apie pensinio amžiaus pacientus. Tad kai sistema nusprendžia, kad geriausia išeitis – riboti siuntimus ir įvesti priemokas, ji siunčia labai aiškią žinutę pagyvenusiems žmonėms – geriau sirkit tyliai, netrukdykit ir ramiai numirkit. Nes šioje šalyje jums vietos nėra.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
