Belgijos nacionalinis krizių centras pradėjo kampaniją, kuria ragina gyventojus būti pasiruošusius krizėms ir galėti be pagalbos išsiversti bent 72 valandas. Rekomendacijos tos pačios kaip ir Lietuvoje: turėti pakankamai vandens ir maisto atsargų, vaistų, svarbiausius dokumentus. Belgijos vyriausybė sako – tikslas ne gąsdinti gyventojus, o šviesti.
Viename Belgijos prekybos tinklų jau mėnuo kaip galima nusipirkti vadinamąjį išgyvenimo paketą – parai laiko skirtą maisto davinį.
Komplekte – pusryčiai, mėsos troškinys, makaronai su padažu, energiniai batonėliai, kavos maišeliai, kramtomoji guma, servetėlės, šaukštas ir virimo be liepsnos sistema.
Iš viso – per 3 tūkst. kalorijų. Pasak prekybos tinklo vadovo, poreikį padiktavo klientai.
„Jie teiravosi, ar turime parduoti tokių rinkinių. Antroji priežastis – Belgijoje labai paklausios Raudonojo Kryžiaus parduodamos sukomplektuotos vaistinėlės. Taigi, pamatę sėkmę, pagalvojome, kad tai taip pat įdomu maisto prekybos požiūriu“, – pasakoja prekybos tinklo „Colryut“ direktorius Geertas Elenas.
Naomi būtent tokio paketo nepirko, bet, sako, jos šeima jau kelerius metus turi susikrovusi krizei skirtą krepšį.
„Daug vandens trims dienoms, vaistų, sauso maisto, kurį galima paruošti su karštu vandeniu ir panašių dalykų“, – teigia ji.
Moteris sako taip jaučiasi ramiau, nes niekada negali žinoti, kas nutiks.
„Juk yra ne tik karas, bet ir gamtos stichijos. Prieš kelerius metus Ardėnuose turėjome potvynį. To Belgijoje niekada nėra buvę“, – tikina Naomi.
Bet kiti LRT kalbinti pirkėjai apie krizes negalvoja.
„Nesu pasiruošusi. Tikiuosi, kad viskas liks taip, kaip yra, ir man nereikės dėl to jaudintis“, – sako Belgijos gyventoja.
„Ne, nemanau, kad reikia... Juk trečiasis pasaulinis karas nevyksta“, – antrina Belgijos gyventojas.
Pasiruošti krizėms gyventojus ragina ir Belgijos nacionalinis krizių centras. Tik pagal šio rekomendacijas tokio parai laiko skirto davinio neužtenka. Rekomenduojama turėti vandens, maisto ir vaistų atsargų mažiausiai 72 valandoms.
Belgijos valdžia pradėjo kampaniją „Pasirengę kartu“ – piliečiams teikiami patarimai, kaip elgtis ir pasirūpinti savimi esant ekstremaliajai situacijai.
Ar turiu baterijomis maitinamą radiją, ar tokį, kurį galima užsukti rankiniu būdu? Ar turiu žibintuvėlį? Kokie svarbūs dokumentai reikalingi mano šeimai? Ar man reikia pasiimti kokių nors vaistų? Vienus gyventojus tokia kampanija skatina pagalvoti, ką turi ir ko trūksta, kitus – gąsdina.
„Turiu žvakių, turiu žiebtuvėlių, taip pat turguje rastą žibintuvėlį su baterija viduje – tereikia paspausti mygtuką ir jis veikia. Turiu daug vandens“, – sako Belgijos gyventoja.
„Tikslas – ne gąsdinti žmones, bet ir nekišti galvos į smėlį. Galime apsimesti, kad nėra jokių krizių ar nelaimių. Tarsi 2021-aisiais nebuvo beveik 40 mirčių dėl klimato kaitos sukeltų potvynių. Taip pat galime apsimesti, kad geopolitinė situacija nekelia daug nerimo“, – tikina Belgijos vidaus reikalų ministras Bernardas Quintinas.
Informacijos belgai kviečiami ieškoti krizių centro svetainėje. Taip pat gyventojai raginami įsidiegti programėlę, kuri praneš kilus pavojui.
