Minėdama trečiąsias Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą metines, JT Generalinė Asamblėja nubalsavo už rezoliuciją, kuria pasmerkė Rusijos agresiją, kvietė baigti karą ir ieškoti taikių sprendimų. Už rezoliucijos, kurią pateikė Ukrainos, Didžiosios Britanijos ir daugumos ES šalių atstovai, priėmimą nubalsavo 93 šalys.
Tačiau dvi JT narės pateikė akibrokštą: kitaip nei anksčiau, prieš rezoliuciją balsavo JAV ir Izraelis. Prezidentui Donaldui Trumpui ėmus eiti pareigas, JAV radikaliai pakeitė užsienio politikos kryptį ir atsisuko ne tik prieš Ukrainą, bet ir prieš Europos Sąjungą, iki tol laikytas sąjungininkėmis. JAV užsienio politikos posūkius paaiškinti nelengva, o Izraelio balsą prieš Rusiją smerkiančią rezoliuciją, atrodytų, paaiškinti dar sunkiau. Juolab kad 2022m., tik prasidėjus karui, Izraelis balsavo priešingai ir pasmerkė Rusiją.
Tokį pasirinkimą suprasti sunku ir todėl, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis buvo vienas pirmųjų vadovų, kuris po 2023 m. „Hamas“ išpuolio prieš Izraelį pakvietė pasaulio šalių vadovus solidarizuotis su Izraeliu ir pareiškė, kad Izraelis, kaip ir Ukraina, turi teisę gintis.
Kad ir kaip būtų skaudu, ypač Ukrainai, vis tik toks Izraelio sprendimas yra ne balsuoti prieš Ukrainą, bet balsuoti išvien su JAV.
Trumpo administracija 90 dienų sustabdė finansavimą visoms užsienio plėtros ir pagalbos programoms – išskyrus pagalbą Egiptui ir Izraeliui. Tačiau toks išskirtinumas turi savo kainą: pavyzdžiui, Pentagonas pagrasino Egiptui, kad nutrauks finansavimą ir jam, jei Egiptas nepriims pabėgėlių iš Gazos. Kad panašų spaudimą JAV gal taikyti ir Izraeliui, net nekyla abejonių. Abi šalys – ir JAV, ir Izraelis – gerai žino faktus: nuo 1946 iki 2024 m. JAV suteikė Izraeliui daugiau nei 300 milijardų dolerių paramos, iš kurios 230 milijardų buvo karinė parama. Vien 2024 m., reaguodama į „Hamas“ išpuolį, Amerika suteikė 12,3 milijardo dolerių karinės paramos. 78 proc. Izraelio turimos ginkluotės įsigyta iš JAV.
Kad ir kaip būtų skaudu, ypač Ukrainai, vis tik toks Izraelio sprendimas yra ne balsuoti prieš Ukrainą, bet balsuoti išvien su JAV.
Izraelį Amerikoje pinigais remia ne tik valdžia, bet ir krikščionių evangelikų bažnyčios, kurių teologijoje žydų grįžimas į Izraelį ir Izraelio valstybė yra interpretuojami kaip ženklai, nurodantys į biblinių pranašysčių išsipildymą ir Kristaus sugrįžimą. Kasmet Amerikos evangelikai surenka virš 200 milijonų dolerių aukų Izraeliui. Tad JAV valdžios palankumą ir dosnumą Izraeliui įgalina eilinių amerikiečių, ir ypač evangelikų, kurių JAV yra net 78 milijonai, palankumas.
Tačiau D. Trumpo užsienio politika yra neprognozuojama, o parama Izraeliui mąžta su kiekviena karta: jei tarp vyresnių nei 65 metai amerikiečių JAV paramą Izraeliui teigiamai ir labai teigiamai vertina 57 proc. respondentų, tai tarp 18–29 metų – vos 16 proc. Tad Izraelis dėl Ukrainos, kuri nėra svarbi strateginė partnerė ir istoriškai nepalaiko Izraelio JT Generalinėje Asamblėjoje, nėra pasiruošęs paaukoti savo didžiausios rėmėjos palankumo, kuris darosi vis trapesnis.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
