Antradienį Žydų kultūros ir tapatybės muziejuje atidaroma paroda, kuri supažindins su Vilniaus didžiosios sinagogos archeologiniais radiniais. Jie pasakoja sinagogos istoriją ir apie ją išlikusią atmintį.
Parodos „Vilniaus Didžiosios sinagogos (pra)radimai“ pagrindas – archeologinių kasinėjimų radiniai. Juos, Senamiestyje, Vokiečių gatvės kieme, kur iki Antrojo pasaulinio karo ir stovėjo sinagoga, vykdė Lietuvos, Izraelio ir Jungtinių Valstijų archeologai. Vilniaus didžioji sinagoga 300 metų vaidino svarbų vaidmenį Lietuvos ir užsienio žydų bendruomenės gyvenime.
„Būtų logiška pradėti kalbėti nuo didžiosios sinagogos pradžios, ištakų, bet čia atspirties tašku tampa praradimas, Didžioji sinagoga buvo smarkiai subombarduota, apgadinta Antrojo pasaulinio karo metais, vokiečių okupacijos metu, bet galiausiai buvo sunaikinta jau sovietmečiu ir iki 1957 metų sinagogos visai nebeliko“, – kalba parodos kuratorė dr. Dovilė Čypaitė-Gilė.
Archeologų atrasti radiniai – nuo religinių objektų, interjero detalių, daiktų naudotų kasdienybėje – liudija sinagogą buvus architektūriškai, kultūriškai, religiškai ypatingą.
„Viena yra arka, o kita yra arka, juosusi arankodešą, o arankodešas yra ta vieta, už kurio buvo padėta tora, švenčiausia vieta, ten kur yra tora, tai galima paliudyti ir iš nuotraukų, toks monumentalesnis archeologinis radinys parodo tos vietos svarbą ir ko neliko“, – sako pašnekovė.
Parodos kūrėjai sako, archeologiniai radiniai ne tik žymi Vilniaus didžiosios sinagogos sunaikinimą, bet ir išryškina vis dar gyvą šių maldos namų atmintį.
„Taip pat turime spalvotų detalių kurios paliudija, kaip atrodė Didžioji sinagoga ir labai dažnai ypač mėlyna spalva dažnai siejama su Marko Šagalo mėlyna spalva, beje, M. Šagalas taip pat yra lankęsis sinagogoje, ją užfiksavęs savo kūriniuose“, – teigia D. Čypaitė-Gilė.
Įsivaizduoti, kaip atrodė sinagoga, parodoje padeda istorinės fotografijos, interjero rekonstrukcijos ir planai, taip pat Holokaustą išgyvenusio litvako dailininko Rafaelio Chvoleso fotografijos ir tapybos darbai.
„Kadangi kai tik jis sugrįžo į Vilnių po karo, jam buvo šokas ir jis norėjo užfiksuoti tą Vilnių, kurį mato, tai jo darbai yra iš emocinio kampo, iš emocinės prizmės, pažiūrėti, kas buvo, kas nutiko su Didžiąja sinagoga“, – sako parodos kuratorė Marta Širokova.
Archeologinius radinius Vilniuje galima apžiūrėti Žydų kultūros ir tapatybės muziejuje.
