Pabudę po raudonų širdučių, pliušinių meškučių ir laimingų gėlių pardavėjų dienos pakalbėkime apie meilę.
Tiesa, primenu, kad mes turime savo lietuvišką meilės dieną – gegužės 13, ir savo lietuvišką meilės deivę – Mildą, kurią nepelnytai pamirštam. Tačiau, bet kokiu atveju, dvi meilės dienos geriau nei viena. Tiesiog tai dar viena proga parodyti dėmesį savo mylimajam ar mylimajai. Ne, ne, nepradėsiu kalbėti apie žmonių tarpusavio santykius. Man rūpi kas dedasi gamtoje, o gamtoje tos meilės daugybė.
Pažiūrėję į nuo šalčio sustingusius medžius, pasipūtusias varnas bei apsnūdusius balandžius, sakysit, ir kokia čia ta meilė vasario vidury?
Tačiau tereikia atidžiau pasiklausyti, pasidairyti ir jūs pamatysit, kad aplink viskas apie meilę. Kad ir tie patys balandžiai. Vienas kitas patinas papūtęs pagurklį garsiai burkuodamas puola sukinėtis apie damą, kuri apsimeta, kad jai niekas, išskyrus lesalą nerūpi.
Nors ir šalta, bet saulei pašildžius, žiūrėk, ir zylės patinas savo meilės dainą zylienei surezga, bukutis pušies viršūnėje skardžiai rėkauti pradeda, genys ir tas neiškentęs galvą raudonu pakaušiu į sausą šaką daužyt pradeda.
Vaikščiodami eglynais ypač atidžiai klausykitės. Čia eglių viršūnėse galima išgirsti linksmą smulkių paukščiukų klegėjimą – tai maitinasi kryžiasnapiai. Nusiskynę kankorėžius jie juos aižo savo kreivais snapais, o paskui mėto juos žiūrovams į galvas. Kartais pasigirsta labai melodinga jų giesmelė. Nes šiuo metu ir kryžiasnapių perėjimo metas.
Taip pat jei gerai įsiklausysit išgirsit ir lipučio meilės giesmelę. Nors jis perėti pradės už gerų poros mėnesių, bet giedoti pradeda gan anksti.
Jei galvojat, kad kiškiam šiuo metu šalta ir jiems meilė nerūpi, tai galvokit iš naujo. Jiems visada meilė galvoje. Upėse ir upeliuose galit pamatyti ne tik įsimylėjusias ūdras. Jei priėję tyliai prie bebro namelio įsiklausysit, išgirsit kaip bebras meilės eilėraščius savo damai tyliai marma.
Užvertę galvas danguje pamatysit juodvarnius ne po dvylika, o po du lakstančius visaip meilei krunkiančius ir iš meilės ore besivartančius. O gal net pasiseks ir jūrinius erelius išgirsti. Kurie šiuo metu labai užsiėmę lizdų remontu, o per pertraukas tarp darbų iškėlę galvas smagiai kleketuoja. Jei naktimis nuspręsit miškais pasibastyt, išgirsit naminės pelėdas ūbaujant. Prieš savaitę jos buvo ypač balsingos. Tiesa, miestų pelėdos jau greičiausiai vaikus maitina.
Dabar ir žvėrių meilės metas. Kol parpia rudoji su ežiukais ir šikšnosparniais, lapės, lūšys ir vilkai vestuves švenčia. Būtent dabar yra šių žvėrių ruja. Jie daug aktyvesni, balsingesni. Vilkai ne iš šalčio, o iš meilės stūgauja, lūšys miauksi, o lapės rėkia.
Jei galvojat, kad kiškiam šiuo metu šalta ir jiems meilė nerūpi, tai galvokit iš naujo. Jiems visada meilė galvoje. Upėse ir upeliuose galit pamatyti ne tik įsimylėjusias ūdras. Jei priėję tyliai prie bebro namelio įsiklausysit, išgirsit kaip bebras meilės eilėraščius savo damai tyliai marma.
Taigi matot, tos meilės šiuo metu nors vežimu vežk, tik spėk dairytis. Linkiu, kad ir jūsų namuose jos netrūktų, ne tik vasario 14, gegužės tryliktą, bet ir likusias 363 dienas.
Su jumis buvo gamtos fotografas Marius Čepulis.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.
